Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kad laimėta sunki byla: dviejų instancijų Lietuvos teismai buvo priversti skaičiuoti, kiek gi smėlio išpilta mūsų pliažuose.
„Didžiausio šalies kurorto atostogautojai bei vietiniai palangiškiai jau keturias vasaras džiaugiasi beveik 70 metrų praplatėjusiais centrinių pliažų lankomiausiais ruožais, tačiau Palangos savivaldybės administracijai paplūdimių maitinimo smėliu istorija baigėsi tik praėjusią savaitę, gavus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Š.Vaitkus.
Padedant Klaipėdos apygardos bei Lietuvos apeliaciniam teismams, Palangos savivaldybės administracijai pavyko laimėti nelengvą bylą: įrodyti, kad smėlis vis dėlto išmatuojamas, sutaupyti nepagrįstai reikalaujamų 650 tūkst. eurų ir apginti viešąjį interesą.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkritį vykdė pirkimą dėl centrinių paplūdimių papildymo smėliu. Vienas iš uždavinių būsimam rangovui buvo, vadovaujantis techniniu projektu, dirbtinai papildyti kranto ruožus nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (ilgis – 1,68 km) ir nuo Jūros tilto iki Rąžės upės žiočių (ilgis – 0,7 km) atvežtiniu smėliu. Techninis pirkimo projektas numatė 180 tūkst. kub. m orientacinį smėlio poreikį ir iki 15 proc. smėlio kiekio padidėjimą, t.y. iš viso 207 tūkst. kub. m. Projektui įgyvendinti buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, darbams buvo numatyta panaudoti iki 4,6 mln. eurų.
Kitų metų vasarį Palangos savivaldybės administracija pasirašė darbų atlikimo sutartį su pirkimo laimėtojais, rangovais jungtinės veiklos pagrindu tapo viena Lietuvos uždaroji akcinė bendrovė kartu su įmone iš Belgijos. Sutartyje buvo numatyta fiksuota darbų kaina – 3,052 mln. eurų, tiek pasiūlė pirkimo laimėtojas.
2020 – ųjų pavasarį džiaugėmės paplūdimiuose pradėtais darbais – mums labai svarbu stabdyti krantų eroziją ir išsaugoti Palangos pliažus.
Tačiau praėjus kuriam laikui nuo darbų pradžios rangovas pareiškė, kad pirkimo dokumentuose numatyto smėlio kiekio paplūdimiams praplatinti nepakaks. Savivaldybė paprašė pateikti tokius teiginius pagrindžiančią dokumentaciją, bet tai nebuvo padaryta.
Tačiau vėliau sulaukėme staigmenos: užbaigus paplūdimių pildymą smėliu, rangovas pateikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir nurodė, jog Palangos pajūryje buvo supilta 273,4 tūkst. kub. metrų atvežtinio smėlio, arba per 66 tūkst. kub. metrų daugiau nei buvo numatyta sutartyje.
Savivaldybei atsisakius apmokėti tai, kas nebuvo numatyta sutartyje, rangovas kreipėsi į teismą dėl neva 608 tūkst. eurų skolos, 22 tūkst. eurų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal techninį projektą, smėlis paplūdimiams atstatyti buvo gabenamas iš Baltijos jūros, Preilos–Juodkrantės šiaurinio poligono. Šioje vietoje dugne gulintis smėlis yra artimas esančiam Palangos kranto zonoje. Rangovas savo ieškinį grindė tuo, kad buvo organizuota 32 smėlio gabenimo laivu kelionės, Palangos paplūdimiams papildyti smėlio sunaudojamas kiekis buvo apskaitomas pagal sertifikuotas laivo lenteles.
Savivaldybė gynėsi, jog toks smėlio apskaičiavimo metodas nebuvo numatytas darbų sutartyje. Darbus užbaigęs rangovas turėjo pateikti jų įvykdymą patvirtinančią išpildomąją geodezinę dokumentaciją, iš kurios būtų galima nustatyti išpilto smėlio kiekį.
Tad kas teisus – rangovas, kuris smėlį skaičiavo laivuose, ar užsakovas, smėlio kiekį matavęs krante, paplūdimiuose? Ir kiek to atvežtinio smėlio apskritai buvo?
Siekdamas tinkamai išnagrinėti ginčą, Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi ne tik bylos duomenimis, liudytojų parodymais, bet į pagalbą pasitelkė ir nepriklausomą ekspertą.
Neminėsiu čia daugybės skaičių ir skaičiavimų, o jų byloje yra tikrai labai daug, tačiau tiek eksperto, tiek teismo galutinė išvada buvo palanki Savivaldybei – smėlio Palangos paplūdimiuose neišpilta daugiau, nei specialistai numatė rengdami pirkimo techninį projektą. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovų nurodytas iškasto smėlio kiekis, kuris jų buvo apskaičiuotas rankiniu būdu, yra ne grynas smėlis, o smėlio ir vandens mišinys.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog rangovas neinicijavo veiksmų dėl papildomų darbų pirkimo ir sutarties peržiūrėjimo.
Klaipėdos apygardos teismas birželio 20 d. priėmė sprendimą netenkinti rangovų ieškinio, o praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas paliko šį sprendimą nepakeistu. Patikslinus bylinėjimosi išlaidas, ieškovas Savivaldybei turės sumokėti per 20 tūkst. eurų, kuriuos patyrėme ginant savo poziciją ir viešąjį interesą.
