Seimas linkęs išplėsti Šventosios uosto funkcijas ir geriau pritaikyti uosto infrastruktūrą planuojamiems jūrinio vėjo parkams Baltijos jūroje aptarnauti.
Šias Energetikos ministerijos parengtas Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas antradienį po svarstymo palaikė 83, susilaikė 29 parlamentarai, 5 buvo prieš. Paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę pataisos turėtų sugrįžti dar šią savaitę.
„Šiame uoste siekiama įgalinti didelę pridėtinę kuriančias veiklas“, – teikdamas įstatymą Seimui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kaip per svarstymą ragindamas palaikyti įstatymą posėdžių salėje kalbėjo „demokratas“ Algirdas Stončaitis, uosto projektas turės didelę ekonominę vertę ne tik Klaipėdos regionui, bet ir valstybei.
„Kviečiu dėti visas politines absoliučiai pastangas, visų partijų sutarimu, kad Šventosios uostas įgautų visapusišką pagrindą vystymui, kadangi tai yra ir regionui galimybė, kuria nepasinaudojama“, – teigė A. Stončaitis.
Jam pritarė ir konservatorius Valdas Rakutis, pabrėždamas, kad, nors projektas yra techniškai sudėtingas, jis gerins šalies investicinį klimatą. Tai akcentavo ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tikindamas, kad šis projektas prisidės prie kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugos.
Tačiau Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius laikosi kitos nuomonės – jo teigimu, priėmus įstatymo pataisas Šventosios uostas bus „neatlygintinai padovanotas kažkokiai bendrovei“.
„Aš suprantu, kad uoste yra rekreacinė paskirtis, be abejo, tas uostas turi būti atstatytas. Istorija rodo, kad tai turbūt 16 amžiaus pradžioje pradėtas eksploatuoti uostas. (…) Dabar tas uostas priklauso Palangos savivaldybės įsteigtai įmonei. Tą žemę, nemokamai uosto žemę kažkam padovanos 50 metų, tai bandoma įtvirtinti įstatyme. (…) Šventosios uosto direktorius nuspręs (…) – štai, būsite šios žemės savininku“, – aiškino opozicijos atstovas.
Šventosios uostas yra patogiausias pasiekti ateityje Baltijos jūroje planuojamų įrengti vėjo parkų infrastruktūrą.
Įstatymas išplėstų uosto paskirtį – į ją būtų įtraukti laivai, kuriais vykdomi vėjo elektrinių jūroje vystymo ir priežiūros darbai, taip pat su nauja uosto paskirtimi susijusi ūkinė ir komercinė veikla, čia galėtų būti įrengtos sandėliavimo, administracinės ir vėjo parko veiklai reikalingos patalpos, krovos technika.
Numatoma, kad, norint užtikrinti ilgalaikes uosto pajamas, maksimalų šios žemės nuomos laikotarpį siūloma prailginti nuo 25 iki 50 metų. Šis pakeitimais didintų užtikrintumą investuotojams bei jūrinio vėjo elektrinių vystytojams.
Tikimasi, kad pokyčiai kurtų ir naujas darbo vietas pajūrio regione. Ministerijos skaičiavimais, vienas vėjo elektrinių parkas tiesiogiai sukurtų apie 1,3 tūkst. darbo vietų, skirtų elektrinių parko operacijoms ir priežiūrai užtikrinti, o du tokie parkai – apie 2,7 tūkst. darbo vietų.
Pokyčiais numatomas ir turizmo skatinimas, gerinamos sąlygos uoste priimti pramoginius ir sportinius laivus, vykdyti neformalią šviečiamąją veiklą buriavimo srityje. Tai, anot ministerijos, padėtų kurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį bei tradicijas.
Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas vėliau buvo paskelbtas neįvykusiu, neįvydžius mažiausiai dviejų rinkos dalyvių dalyvavimo reikalavimo. Jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“.
Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Ūla Klimaševska (ELTA)
