Pandemija paskatino ne vieną įmonę keisti verslo modelį, o siekdami išvengti fizinės prekybos uždarymo ir bankroto daugelis prekybininkų persikėlė į internetinę erdvę. Ne išimtis buvo ir regionuose įsikūrę verslai, kuriems elektroninė prekyba išlieka aktuali ir atlaisvinus ribojimus.
Verslai atsigręžė į elektroninę prekybą
Pasak „Verslios Lietuvos“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Jolitos Mažeikienės, pandemija tapo tikru išbandymu verslams, todėl daugumai jų teko skubiai ieškoti būdų, kaip persiorientuoti į elektroninę prekybą ir tokiu būdu apsaugoti fizines prekybos vietas nuo uždarymo.
Šiuo metu joje yra užregistruota apie 1500 Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo elektroninių parduotuvių, kurių penktadalis buvo įkurtos karantino metu.
Remiantis duomenų bazėje sukaupta informacija, didžioji dalis – daugiau nei 50 proc. – Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių telkiasi sostinėje, Kaune tokių parduotuvių registruota apie 20 proc., Klaipėdoje – 10 proc. Kaip pastebi J. Mažeikienė, didžiuosius miestus pamažu vejasi ir šalies regionai – net kas penkta elektroninė parduotuvė įkurta mažesniuose Lietuvos miestuose.
„Nuo didmiesčių neatsilieka ir regionuose veikiantys verslai, kurie per pandemiją ypač gerai išnaudojo elektroninės komercijos galimybes – kėlėsi į internetą ir iš regiono verslininkų tapo globaliais verslininkais, internetu prekiaujančiais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – tikina J. Mažeikienė.
Ekspertė atskleidžia, jog Lietuvos regionuose įsikūrusios elektroninės parduotuvės siūlo platų prekių asortimentą ir nenusileidžia didmiesčių pasiūlai: „Tarp regionų elektroninių parduotuvių dažniausiai sutinkama prekių kategorija – apranga, avalynė ir aksesuarai (20 proc.), antrojoje vietoje pagal populiarumą – baldai ir namų interjero prekės (13 proc.) bei maisto prekės (11 proc.).“
Karantinas paskatino skubiai reaguoti į kintančius pirkėjų poreikius
Iniciatyvos „Internete karantino nėra“ mentoryste, diegiant elektroninės prekybos sprendimus, pasinaudojo ir vienas didžiausių Lietuvos regionuose mažmeninės prekybos tinklų UAB „Gulbelė“, valdantis 64 parduotuves. Pasak jo direktoriaus Arūno Tarnausko, planus sukurti elektroninę parduotuvę bendrovė puoselėjo jau seniai, tačiau imtis projekto įgyvendinimo neabejotinai paskatino pandemija.
„Vos prieš keletą metų elektroninė prekyba regionuose buvo retai sutinkama paslauga. Šioje nišoje jau kurį laiką įžvelgėme augantį poreikį iš pirkėjų pusės, todėl prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtus karantino ribojimus, skubiai reagavome į situaciją: buvo sukurta elektroninė parduotuvė, priimti logistiniai sprendimai dėl prekių pristatymo. Kadangi tai buvo mums visiškai nauja veiklos kryptis, pirmiausia paslaugą teikti pradėjome Šakių miesto ir rajono gyventojams, o šiandien prekės pristatomos ir į Jurbarką, Marijampolę bei Vilkaviškį“, – pasakoja A. Tarnauskas.
Kalbėdamas apie prekių pasiūlą, prekybos tinklo vadovas sako, jog asortimentas nuolat plečiamas, be to, greta maisto prekių elektroninėje parduotuvėje e-gulbele.lt siūlomos ir ūkinės prekės: „Iš pradžių rūpinomės tik pirmojo būtinumo prekėmis, karantino metu pirkėjams buvome parengę ir būtiniausių maisto produktų paketus. Augant klientų poreikiams, elektroninės parduotuvės asortimentą papildėme namų apyvokos prekėmis, statybinėmis medžiagomis, vaikiškomis prekėmis, gyvomis gėlėmis, išplėtėme pasiūlą vegetarams, pridėjome dovanų pakavimo paslaugą. O siekiant padėti pandemijos nualintiems vietiniams gamintojams, ūkininkams į elektroninės parduotuvės asortimentą buvo įtraukti ir jų gaminiai.“
A. Tarnausko teigimu, populiariausią prekių krepšelį šiandien sudaro įprasti kasdieniai maisto produktai, pavyzdžiui, malta ir smulkinta kiauliena, sviestas, aliejus, tualetinis popierius, kadangi tinklas prekiauja ir statybinėmis medžiagomis, tarp populiariausių prekių patenka ir stiklo vata. Vidutinė krepšelio vertė siekia apie 60 eurų.
Elektroninės prekybos poreikis išlieka ir po karantino
A. Tarnauskas pastebi, kad praėjusių metų pradžioje, įvedus ypač griežtas karantino ribojimus užsakymų skaičius siekdavo apie 71 per savaitę. Sušvelninus apribojimus, užsakymų skaičius elektroninėje parduotuvėje mažėjo perpus, tačiau paklausą pradėjo auginti kitos priežastys, tokios kaip emigracija.
„Galimybe užsakyti Lietuvoje gyvenantiems tėvams reikiamų prekių internetu naudojasi vis daugiau užsienyje įsikūrusių lietuvių. Apsipirkimas internetu aktualus ir tiems gyventojams, kurie rečiau vyksta į regionų centrus. Daugiavaikės šeimos taip pat džiaugiasi tuo, kad nebereikia rūpintis logistika. Atsirado ir ne viena regione įsikūrusi įstaiga ar įmonė, kuriai patogu prekes užsisakyti internetu“, – tikina A. Tarnauskas.
Prekybos tinklo vadovas priduria, kad nemažą jų elektroninės parduotuvės klientų dalį sudaro vietos senjorai, kurie jau įvertino prekių pristatymo į namus privalumus: „Turime užmezgę stiprius ryšius su senjorais – jie prekes dažniau užsisako telefonu, radę skelbimą laikraštyje, tad prekių surinkėjai gana gerai pažįsta savo pirkėjus, o jei kokios konkrečios prekės nėra, susiskambina su klientais pasitikslinti, kuo ją pakeisti. Be to, apmokėme ir fizinių parduotuvių darbuotojus, kad jie galėtų suteikti reikiamą informaciją ar padėti užsisakyti prekes elektroninėje parduotuvėje.“
A. Tarnauskas atskleidžia, jog bendrovė ateityje planuoja didinti paslaugų spektrą bei keliose parduotuvėse įkurti prekių atsiėmimo punktus, siekiant pagreitinti logistinius procesus. Taip pat ketinama prekių pristatymo paslaugą išplėsti į daugiau miestų ir miestelių.
