2024 m. gegužės 12 d. vykę Respublikos Prezidento rinkimai (I turas) Palangos mieste atskleidė įdomias tendencijas ir vietos gyventojų politines nuostatas. Palanga, turinti 6 rinkimų apylinkes, šiuose rinkimuose parodė 65,25% rinkėjų aktyvumą. Tai rodo, kad mieste politiniai procesai vis dar sugeba sudominti žmones, nepaisant bendros nacionalinės tendencijos mažėjant rinkėjų aktyvumui.
Rinkėjų dalyvavimas ir balsų skaičius
Iš 16,047 įrašytų rinkėjų sąraše, balsavo 10,471 asmuo, o tik 66 balsai buvo pripažinti negaliojančiais, kas sudaro vos 0,63% visų balsų. Tai rodo, kad Palangos rinkėjai yra atsakingi ir suvokia savo balsavimo svarbą.
Kandidatų populiarumas
Pagal rinkimų duomenis, Gitanas Nausėda, esamas prezidentas, vėl parodė stiprų palaikymą, gaudamas 41,85% visų galiojančių balsų, o tai atspindi jo tolesnį populiarumą ir pasitikėjimą jo politika Palangos regione. Ingrida Šimonytė, užėmusi antrą vietą, surinko 22,50% balsų, kas parodo jos stiprią poziciją tarp liberaliau nusiteikusių rinkėjų.
Ignas Vėgėlė, su 15,52% balsų, parodė solidžią trečią vietą, atspindintį jo žinomumą ir pripažinimą tarp konservatyvesnės elektorato dalies. Kitų kandidatų gauti procentai rodo, kad jie neturėjo didelio palaikymo Palangoje, kas gali rodyti ribotas politines galimybes arba nepakankamą matomumą ir įsitraukimą į rinkėjų bendruomenę.
Apylinkių aktyvumas
Apylinkių lygmenyje matome skirtingą rinkėjų aktyvumą. Pavyzdžiui, Vilniaus apylinkėje rinkėjų aktyvumas buvo aukščiausias – 70,86%, kas gali rodyti didesnį politinio sąmoningumo lygį šioje teritorijoje arba intensyvesnes kandidatų kampanijas šioje zonoje.
Išvados ir prognozės
Šie rinkimai atspindi Palangos gyventojų politinį aktyvumą ir pasitikėjimą tam tikrais kandidatais, ypač Gitanu Nausėda, kuris ir toliau išlieka stiprus kandidatas antrajam rinkimų turui. Taip pat verta paminėti, kad Palanga, kaip kurortas, turi savitą elektorato struktūrą, kuri gali reikšmingai skirtis nuo kitų šalies regionų.
