Draudimo bendrovės statistika rodo, kad pusę visų infekcinių susirgimų sudaro Laimo liga, beveik dešimtadalį – erkinis encefalitas.
„Nors šių metų pavasaris yra išskirtinis dėl karantino, tačiau žmonės ir šiuo laikotarpiu stengiasi ištrūkti į gamtą – pasivaikščioti ir įkvėpti gryno oro atokiai nuo žmonių miške ar parke. Bet išsiruošusios į gamtą noriu paraginti suklusti, nes būtent ten šiuo laikotarpiu – šylant orams, padažnėja erkių įsisiurbimai, kurie gali baigtis Laimo liga arba erkiniu encefalitu. Žiema buvo itin šilta, todėl erkės net nebuvo užmigę, o dabar prasideda jų aktyvusis laikas“, – sako vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Jos teigimu, nuo erkinio encefalito svarbu saugotis skiepais, o nuo Laimo ligos, deja, iš anksto apsisaugoti nėra galimybių. Todėl vykstant į gamtą reikėtų imtis priemonių patiems: dėvėti šviesią aprangą, grįžus – atidžiai apžiūrėti kūną, reguliariai tikrinti po lauką lakstančius naminius gyvūnus, kurie erkę gali parnešti į namus.
Gamtoje pavasarį suaktyvėja ne tik erkės, padažnėja ir kitų gyvūnų bei vabzdžių atakos. „Prasidėjus uogų sezonui galimi susitikimai su gyvatėmis, nes jos mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Užminta ar suerzinta angis gali žaibiškai kirsti ir skaudžiai įkąsti. Įkandusi ji išskiria nuodus. Tokie įkandimai nėra mirtini, tačiau kiekvienais metais po susitikimo su gyvatėmis Lietuvos žmonėms prireikia medikų pagalbos, pasitaiko ir infekcijų“, – pasakoja A.Taraitienė.
Jos teigimu, pavojingi ir vabzdžių sugėlimai, o širšių bei vapsvų antskrydžių reikėtų saugotis labiausiai. „Greitos reakcijos ir skubios pagalbos reikia, jeigu vabzdys įgėlė į burnos, kaklo arba galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, o kartais išsivysto ir infekciniai padariniai. Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys – tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcijos gali būti stipresnės bei netgi pavojingos gyvybei. Pirmiausia, svarbu pašalinti geluonį ją nubraukiant ir sugeltą vietą papurkšti antiseptikais“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vasarą padaugėja apsinuodijimų maistu atvejų, o ypač tais produktais, kurie šilumoje greitai sugenda. „Mėsos ir pieno produktus reikėtų laikyti tinkamoje temperatūroje ir visada sekti jų galiojimo laiką. Vasarą mėsoje gerokai intensyviau dauginasi bakterijos, todėl daugėja salmoneliozės, trichineliozės ir kitų infekcinių žarnyno ligų. Bakterijos pavojingos ir žuvyje bei kiaušiniuose. Rudenį atsiranda dar viena grėsmė – apsinuodijimas grybais, kuris gali būti mirtinai pavojingas“, – tvirtina A.Taraitienė.
Pasak draudikės, žmonės jau pradėjo sodybų ir sodų lankymo sezoną bei po truputį kimba į žemės darbus. „Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje svarbu saugotis smulkių susižalojimų, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra ypač pavojinga – kyla grėsmė užsikrėsti stablige. Ja galima užsikrėsti ir smėlio dėžėse bei paplūdimiuose. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais ir netgi gali baigtis mirtimi. Taigi, dirbant sode ar darže itin svarbu saugoti rankas ir kojas“, – pataria asmens žalų ekspertė.
