Atsakymo į klausimą, kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos – panašu, ilgai ieškoti nebereikia. Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras, senos ir naujos statybos būsto kainos, bent jau Vilniuje, sparčiai panašėja. Tačiau ekspertas įspėja: prieš įsigyjant būstą, atsižvelkite ne tik į kainą, bet ir daugybę kitų aspektų, kad naujas gyvenimo etapas neapkarstų.
Kaip pastebi R. Pleteras, anksčiau statyto ir jau šeimininkus turėjusio būsto rinka šalies sostinėje užleidžia turėtas pozicijas – „Registrų centro“ duomenimis, šiemet tokių butų parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai, jų dalis nuo visų įregistruotų butų pardavimo sandorių pasiekė siekė 55 proc. Beveik prieš dešimtmetį senas būstas užėmė net 90 proc. rinkos.
Kone pagrindinė priežastis, kodėl vis daugiau naujakurių žvalgosi į naujos statybos, dar šeimininkų neturėjusius butus, anot R. Pletero, yra kaina. Statistikos departamento duomenimis, jau savininką turėjusios senesnės statybos butai Vilniuje pabrango 8,1 proc. punkto, kai naujos statybos – vos 3,3 proc. punkto. NT plėtros bendrovės „Bonava“ duomenimis, per metus kainos gerokai kito visuose butų segmentuose – ar tai būtų prabangus būstas senamiestyje, ar blokinis butas miesto pakraščiuose.
„Kainos pamažu panašėjo. Pavyzdžiui, standartinio dviejų kambarių būsto miegamuosiuose Vilniaus rajonuose kvadratinis metras naujos statybos butuose vidutiniškai įkainotas apie 1,2–1,8 tūkst. eurų, kai senos statybos plytiniuose namuose toje pačioje teritorijoje – 1,3–1,6 tūkst. eurų. Tad kartais naują būstą įsigyti yra tiesiog pigiau“, – teigia R. Pleteras.
Atsižvelgia į mokesčių naštą
R. Pleteras priduria, kad didesnis kainos skirtumas jaučiamas kalbant apie blokinius pastatus, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose vidutiniškai siekia maždaug 1,2–1,5 tūkst. eurų. Tačiau toks būstas paprastai turi prastesnę garso ir šilumos izoliaciją, todėl jiems dažniau reikia papildomų investicijų patogesniam gyvenimui užsitikrinti.
Ekspertas pastebi, kad naujo ir seno būsto kainas dar labiau suvienodina renovacija. Kaip nurodo Būsto energijos taupymo agentūra, vidutiniškai vieno kvadratinio metro renovacija kainuoja 200 eurų iki valstybės paramos suteikimo.
„Perkant seną būstą renovacijos turbūt negalima išvengti. Anksčiau ar vėliau seną namą reikės renovuoti. Juk ji visų pirma skirta tam, kad pagerėtų gyvenamosios vietos energetinė klasė – apšildomas fasadas leidžia sulaikyti šilumą, taip gerokai sumažėja sąskaitos už šildymą. Tačiau net ir su valstybės pagalba investicijos siekia dideles sumas, o bendra investicijų į būstą suma – panaši, kuri būtų išleidžiama naujam būstui“, – kalba „Bonava“ vadovas.
Ieško patogumo
Vienas pagrindinių aspektų, kuris dar aktyviai skatina rinktis senos statybos būstą – jau esamas pilnas buto įrengimas. Tačiau tokia praktika taip pat kinta, pastebi R. Pleteras – vis daugiau NT vystytojų siūlo būstą jau su daline ir pilna apdaila.
„Nusipirkus jau šeimininką turėjusį būstą naujakuriai dėl savo patogumo dažnai vis tiek atlieka remontą, tad dėl to tiesiog pasirenkama patinkanti jau projekto vystytojo siūloma apdaila. Taip nebereikia rūpintis įrengimo darbais, šie darbai yra kur kas pigesni, nei būtų organizuojami paties pirkėjo“, – tvirtina NT ekspertas.
Anot pašnekovo, tarp senos ir naujos statybos buto įsigijimo besirenkantys žmonės įvertina ir tai, ar jie gali įsigyti parkavimo vietą, taip išvengiant problemų dėl automobilio laikymo. Dažnam pirkėjui aktualūs dviračio laikymo ir galimybės įsigyti sandėliuką klausimai. Tačiau prieš renkantis būstą būtina atsižvelgti ir į dar vieną svarbų aspektą.
„Patariama išsiaiškinti, ar parduodamos gyvenamosios paskirties patalpos, dažnai butai, būna įvardinami kaip kitos paskirties. Tuomet gali kilti problemų dėl gyvenamosios vietos registracijos, bus sunkiau savo vaikams gauti vietą darželyje ir panašiai. Taip pat kainą gali išauginti ir papildomos lėšos už paslaugas, kurios neįeina į bendrą pastato kainą, pavyzdžiui, apdailos sprendimus“, – pataria NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.
