Vieni į Palangą atvyksta dėl jūros, kiti – dėl pušynų, dar kiti – dėl saulėlydžių ant tilto. Tačiau mokslininkai sako, kad priežastis, kodėl kasmet norime sugrįžti į tą pačią vietą prie jūros, slypi kur kas giliau – mūsų smegenyse. Aplinkos psichologas Mathew White, daugelį metų tyrinėjantis žmogaus ryšį su vandens telkiniais, teigia, kad pakrantės padeda greičiau atsipalaiduoti, mažina stresą ir gerina emocinę savijautą.
Kasmet vasarą tūkstančiai žmonių renkasi Palangą. Vieni čia praleidžia savaitgalį, kiti – visą atostogų savaitę, o nemažai poilsiautojų prisipažįsta: jei vasara, tai tik Palanga. Psichologai ir aplinkos tyrėjai aiškina, kad toks ryšys su pajūriu nėra atsitiktinis – mūsų smegenys natūraliai ieško vietų, kuriose jaučiasi saugiai, ramiai ir gali pailsėti.
Kodėl jūra taip stipriai veikia žmogų?
Mokslininkai jau ne vienerius metus tyrinėja vadinamąsias „mėlynąsias erdves“ (Blue Spaces) – vietoves prie jūros, ežerų ar upių. Vienas žinomiausių šios srities tyrėjų, aplinkos psichologas Mathew White iš University of Exeter, kartu su kolegomis nustatė, kad žmonės, reguliariai lankantys pakrantes, dažniau pasižymi geresne emocine savijauta, mažesniu streso lygiu ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu.
Šias išvadas sustiprino ir Europos Sąjungos finansuotas mokslinis projektas BlueHealth, kuriame daugiau nei dešimt Europos valstybių mokslininkų tyrė, kaip jūra, ežerai ir upės veikia žmonių sveikatą. Tyrėjų išvada aiški – net trumpas laikas prie vandens padeda atsipalaiduoti, sumažina įtampą ir skatina aktyvesnį gyvenimo būdą.
Ne veltui daugelis žmonių vos atvykę į Palangą pirmiausia eina prie jūros. Net trumpas pasivaikščiojimas pakrante dažnai padeda nuraminti mintis labiau nei kelios valandos, praleistos uždaroje aplinkoje.
Jūros garsas – natūrali meditacija
Bangų mūša nėra tik malonus fonas. Neuromokslininkai pastebi, kad ritmingi gamtos garsai padeda sumažinti smegenų aktyvumą, susijusį su stresu ir nuolatiniu minčių srautu. Vandens ošimas smegenims yra vienas natūraliausių garsų, todėl jis dažnai naudojamas meditacijos programose, miego terapijoje ir atsipalaidavimo praktikose.
Žvelgimas į horizontą taip pat turi teigiamą poveikį – žmogaus dėmesys tampa ramesnis, mažėja nerimas, lengviau susikaupti ir atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių.
Todėl daugelis žmonių vakare renkasi pasivaikščiojimą pajūriu, stebi saulėlydį ar tiesiog sėdi ant smėlio klausydamiesi bangų.
Neatsitiktinai vienas populiariausių maršrutų Palangoje išlieka kelias link jūros ir garsiojo tilto.
Kodėl vis grįžtame į tą pačią vietą?
Psichologų teigimu, mūsų smegenys mėgsta vietas, kuriose patyrė geras emocijas. Aplinkos psichologijoje šis reiškinys vadinamas „place attachment“ – prisirišimu prie vietos.
Jeigu pirmosios atostogos Palangoje buvo kupinos gražių prisiminimų – pirmasis saulėlydis, vaikų juokas paplūdimyje, pasivaikščiojimas J. Basanavičiaus gatve ar rytinė kava prie jūros – smegenys šiuos prisiminimus susieja su saugumu ir poilsiu.
Būtent todėl kitą vasarą daugelis žmonių nesąmoningai renkasi tą pačią vietą. Tyrimai rodo, kad žmogus linkęs sugrįžti ten, kur jautėsi laimingas, saugus ir emociškai atsipalaidavęs.
Ne tik jūra – svarbus ir pušynas
Palanga iš kitų kurortų išsiskiria tuo, kad čia jūra susitinka su pušynais.
Prie geros savijautos prisideda ne tik jūra. Japonų mokslininkas Yoshifumi Miyazaki, daugelį metų tyrinėjantis vadinamąją miško terapiją (Shinrin-yoku), nustatė, kad pasivaikščiojimai miške mažina kortizolio – pagrindinio streso hormono – kiekį organizme, lėtina širdies ritmą ir gerina nuotaiką.
Palangos pušynai, kopos ir Baltijos jūra sukuria retą gamtinę aplinką, kurioje vienu metu žmogų veikia ir jūros, ir miško teikiama nauda.
Todėl daugelis poilsiautojų renkasi ne tik paplūdimį, bet ir pasivaikščiojimus Birutės parke, dviračių takais ar pajūrio pušynuose.
Palanga – vieta, kurioje kuriami prisiminimai
Emocinį ryšį su vieta kuria ne tik gamta.
Vaikystės atostogos, ledai Basanavičiaus gatvėje, pirmasis koncertas, pasivaikščiojimai vakare ar šeimos tradicijos – visa tai ilgainiui tampa mūsų asmeninės istorijos dalimi.
Psichologai pastebi, kad tokios vietos tampa savotišku emociniu „inkaru“, į kurį norisi sugrįžti net po daugelio metų.
Nors kiekvienas žmogus poilsį supranta skirtingai, moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina tai, ką poilsiautojai jaučia intuityviai – laikas prie jūros padeda ne tik fiziškai pailsėti, bet ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
Įdomus faktas
2020 m. paskelbtoje mokslinėje apžvalgoje nustatyta, kad net 20 minučių, praleistų gamtoje, gali reikšmingai sumažinti streso hormonų kiekį organizme. O žmonės, kurie gamtoje praleidžia bent 120 minučių per savaitę, dažniau savo sveikatą ir emocinę savijautą vertina kaip gerą. Būtent todėl specialistai rekomenduoja bent dalį atostogų praleisti ne prekybos centruose ar automobilyje, o prie jūros, miške ar parke.
Ką rekomenduoja specialistai?
Norint pajusti visą pajūrio poveikį, specialistai rekomenduoja:
- bent 30–60 minučių praleisti prie jūros be telefono;
- daugiau vaikščioti basomis smėliu;
- stebėti bangas ir horizontą;
- kuo daugiau laiko praleisti gamtoje;
- pasivaikščioti pušyne;
- vakare pasitikti saulėlydį prie Baltijos.
Palanga – daugiau nei kurortas
Galbūt todėl Palanga kasmet išlieka vienu populiariausių Lietuvos kurortų. Tačiau žmonės čia grįžta ne vien dėl saulės ar jūros.
Vieniems tai rytinis pasivaikščiojimas tuščiu paplūdimiu, kai girdėti tik bangų ošimas. Kitiems – vakaras ant Palangos tilto stebint saulėlydį. Dar kitiems – pasivaikščiojimas Birutės parke, pušų kvapas ar rytinė kava kopose.
Psichologai teigia, kad tokios vietos tampa emocinės atminties dalimi. Kiekvienas apsilankymas sukuria naujų prisiminimų, o smegenys juos susieja su poilsiu, saugumu ir gera savijauta. Todėl kitą vasarą daugelis žmonių net nesusimąstydami vėl renkasi tą pačią kryptį – Palangą.
Galbūt todėl sakoma, kad į Palangą važiuojama ne tik pailsėti. Į ją važiuojama pasijusti geriau.
Prieš planuodami kelionę verta pasitikrinti orų prognozę Palangoje, peržiūrėti šiandienos renginius, atrasti naujus maršrutus ar tiesiog leisti sau bent valandą pabūti prie Baltijos jūros.
Šaltiniai
- White M. P., Elliott L. R. ir kt. Blue space, health and well-being: A narrative overview and synthesis of potential benefits. Environmental Research, 2020.
- Europos Sąjungos mokslinis projektas BlueHealth – bluehealth2020.eu
- White M. P. ir kt. Spending at least 120 minutes a week in nature is associated with good health and wellbeing. Scientific Reports.
- Miyazaki Y. Shinrin-Yoku: The Japanese Art of Forest Bathing.
