Neblėstantį kepimo ant žarijų populiarumą lemia proceso paprastumas – tai daugiau malonumas nei ruoša. Tačiau rengiantis grilio vakarėliui su svečiais, kartais sunku apskaičiuoti, kiek ir kokios mėsos reikės – kad ir svečiai neliktų alkani, ir nešvaistytumėte pinigų išmesdami nesuvalgytą maistą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad populiariausi lietuvių mėsos pasirinkimai visus metus yra kiauliena ir vištiena, tačiau įsibėgėjus pavasariui ryškėja naujų tendencijų.
„Dažnam lietuviui mėsa iškart asocijuojasi su kiauliena, jos per metus nuperkama daugiau nei bet kurios kitos mėsos. Tačiau matome, kad šylant orams pirkėjai vis dažniau renkasi paukštieną, o kiauliena jų krepšeliuose ima atsidurti rečiau nei žiemą. Visgi, ima augti pardavimai atskirų kiaulienos dalių, kurios tinka grilio sezonui, – pavyzdžiui, sprandinės. Be to, žmonės dažniau į savo krepšelius dedasi ir marinuotų gaminių, ir čia taip pat lyderiauja paukštieną lenkianti kiauliena“, – Lietuvos pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.
Kokią mėsą rinktis?
„Iki“ mėsos technologas Gintaras Bičkovas pataria, kad grilio vakarėliui ypač tinka klasikiniai produktai, tokie kaip šašlykai, kepsniai, dešrelės, vištienos krūtinėlė.
Tačiau jis rekomenduoja įtraukti ir bent nedidelį kiekį įdomesnių, mažiau įprastų patiekalų, kuriuos galite kepti ant žarijų. Taip ir paįvairinsite meniu, nustebinsite svečius – bet kartu ir jausitės saugūs, kad nereikės maisto išmesti. Visgi nėra garantijos, kad netradicinė grilio patiekalo idėja bus skani visiems.
„Jeigu kepsite maistą dideliam kiekiui žmonių, geriausia rinktis tokį maistą, kurio iškepimui ant grotelių reikia daugmaž vienodo laiko ir priežiūros. Didžiulė iešmų, dešrelių, šonkauliukų, kepsnių ir žuvies įvairovė gali tik sukelti stresą dėl skirtingos kepimo temperatūros ir laiko. Be to, ir svečiams tuomet dažniausiai tenka valgyti skirtingu metu, o ne visiems susėdus prie stalo“, – sako G. Bičkovas.
Mėsos technologas pataria, kad lengviau gausesniam būriui svečių paruošti mėsą, kuri greitai iškepa – per trumpą laiką tuomet paruošite pakankamą kiekį patiekalų. Taip pat galima eiti priešingu keliu – rinktis didelius mėsos gabalus, kurie kepa ilgiau, tačiau visus pasotins vienu metu.
Kiek produktų pirkti?
„Iš akies“ sunku įvertinti, kiek mėsos, padažų, duonos ir salotų reikės grilio vakarėliui – ypač, jeigu dalyvauja daugiau žmonių. Tačiau šios gairės padės pasirūpinti, kad svečiai būtų pavalgę, o likučių, kuriuos reikėtų išmesti, beveik neliks. Taip liks patenkinti ir svečiai, ir piniginė.
Mėsa. Vadovaukitės taisykle: vienam žmogui – maždaug 300–350 g mėsos. Pavyzdžiui, maždaug tiek yra du vidutinio dydžio mėsos gabalėliai, vienas didelis iešmas arba 4-6 dešrelės. Vaikams porciją mažinkite perpus.
Duona. Vienam žmogui skaičiuokite maždaug po ketvirtadalį prancūziško batono arba 3 duonos riekes. Jeigu ketinate patiekti bandeles – vienam svečiui jų turėtų būti bent dvi.
Salotos: Kiek jų ruošti priklauso nuo to, kokias salotas siūlysite svečiams. Jeigu jos bus sočios, paruoštos iš bulvių, makaronų ar ryžių, tuomet vienam asmeniui jų reikėtų 150–200 g. Jeigu ruošiate lengvas salotas, pjaustote žalių daržovių ar jas grilinate – žmogui skirkite apie 100 g. Jeigu būryje yra mėsos nevalgančių asmenų, daržovių kiekį jiems padidinkite.
Padažai, užpilai ir kt.: gardūs padažai gali net ir paprasčiausiai paruoštą mėsą pakylėti į kitą lygį, todėl verta pasirūpinti jų įvairove. Skaičiuokite, kad vienam svečiui reikės apie 50-100 ml padažų, užpilų ar žolelių sviesto. Kečupo, pomidorų padažo ar garstyčių verčiau parūpinkite daugiau, mat jie nesuges laukdami ir kito grilio vakarėlio.
Žuvis: Geriausia planuoti 200–250 g žuvies vienam asmeniui. Vaikų lėkštei dažnai pakanka 100-150 g.
Vegetarams: mėsos nevalgantys ant grotelių mielai kepa sūrius, daržovių patiekalus. Sūrius patogiau skaičiuoti vienetais – vienam svečiui skirkite vieną fetos, tofu, varškės ar halumio sūrį. Gera mintis šių patiekalų paruošti daugiau, nes net ir mėsą valgantys lietuviai vis noriau išbando vegetariškas bei sveikesnes alternatyvas.
Palikite dalį šaldytuve
Orams šylant, svarbu nepamiršti ir maisto saugos, kad jo reikėtų išmesti mažiau. Geriausia maistą iš šaldytuvo išimti dalimis – tai galioja tiek mėsai, tiek daržovėms.
Jeigu ant grotelių netelpa visa tądien ruošiama mėsa, kol kepate vienas porcijas – kitas laikykite šaldytuve. Jeigu šviežią mėsą lauke palikote ilgesniam laikui, pasirūpinkite, kad ji ant grotelių būtų iškepta gerai.
Taip pat rekomenduojama elgtis ir su salotomis. Nesudėkite kalnų iškart ant stalo, ypač – jeigu jį pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, ir jeigu jos yra su tokiais ingredientais kaip majonezas ar grietinė. Verčiau dalį palikite šaldytuve ir karts nuo karto papildykite. Taip jos bus ne tik sveikesnės, bet ir gaivesnės bei traškesnės.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
