Specialistai rekomenduoja pradėti su vaiku kalbėtis apie finansinį raštingumą kuo anksčiau – teigiama, kad tokie pokalbiai galėtų atsirasti jau trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Tačiau nuo ko pradėti ir kokio lygio žinias suteikti kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje? Savo įžvalgomis ir patarimais šiuo klausimu dalijasi ekonomikos mokslų daktaras, vaikų finansinio raštingumo ugdymo programėlės „Poklet“ įkūrėjas Tomas Mendelsonas.
6-10 metai. Šiame amžiaus tarpsnyje galima su vaiku kalbėti apie konkrečias išlaidas – nuo 6 metų vaikas jau pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, keičiasi jo pinigų suvokimas. Vaikas ima suprasti, kad pinigai yra tiesiogiai susieti su daiktais, o tėvai dirba tam, jog uždirbtų pinigų. Taip pat pamažu imama suvokti, kad pinigai gali būti išleidžiami skirtingais būdais – vyksta vienkartiniai ar periodiniai mokėjimai, o kai kurie pirkimai atliekami be grynųjų pinigų. Šiame amžiuje galima imti kalbėti apie prekes ir paslaugas, poreikius ir norus, trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Nuo 6 metų taip pat rekomenduojama pradėti duoti vaikui kišenpinigius, kad šis galėtų mokytis pats nuspręsti, kur leisti pinigus.
11-13 metai. Nuo 11 metų, vaikas, priimdamas sprendimus, pradeda remtis nebe emocijomis, o racionaliu mąstymu. Šiuo gyvenimo laikotarpiu, jis ima norėti pats užsidirbti pinigų, ieško tam įvairių būdų, svarsto, kas labiau apsimoka ir leis uždirbti daugiau. Šis amžiaus tarpsnis žymi ir atsirandantį nepriklausomybės norą bei didėjančią bendraamžių įtaką. Vaikui darosi svarbu, ką pamanys draugai, jis ima norėti daryti ir veikti tai, ką kiti jo amžiaus vaikai. Būdamas tokių metų, vaikas jau turi susikrovęs finansinių žinių pagrindą, tad jam lengviau suprasti pasaulį be grynųjų pinigų. Šiame amžiuje galite pamėginti kartu su vaiku paimti pirkinių čekį ir panagrinėti jo turinį. Taip pat jau galima pradėti aiškinti ir tokias sąvokas kaip kreditai, skolos, palūkanos, biudžetas ar netgi tapatybės vagystė. Kadangi šiandieniniame pasaulyje grynieji darosi vis mažiau reikšmingi, svarbu, kad vaikas suprastų, kaip saugoti savo tapatybę ir duomenis internete, žinotų, kaip saugiai leisti pinigus, atliekant pavedimus bei atsiskaitant kortele.
13-15 metai. Būdamas tokio amžiaus, paauglys jau pradeda suprasti abstrakčias koncepcijas ir ilgalaikes pasekmes. Tad jau galima imti kalbėti gerokai gilesnėmis temomis: bankai, investavimas, obligacijos, akcijos ir pan. Pagal Lietuvos įstatymus, suėjus 14-ai metų, jau leidžiama oficialiai pradėti dirbti, tad tokiame amžiuje galima paskatinti vaiką po truputį pradėti ruoštis savarankiškam gyvenimui.
15-18 metai. Paauglystės pabaigoje jau imama spręsti sudėtingus uždavinius ir pilnai suprasti savo veiksmų pasekmes. Tai yra tinkamas metas pasikalbėti apie dideles išlaidas, pavyzdžiui, apie automobilį, apie tai, kiek gali kainuoti aukštasis mokslas bei kraustymasis į kitą miestą. Svarbu supažindinti su tuo, kiek gali atsieiti būsto nuoma, jo išlaikymas ar netgi tai, kiek mėnesiui gali kainuoti maistas. Taip pat reikėtų kalbėti apie tokias sąvokas kaip mokesčiai, „gera“ ir „bloga“ skola – reikia padėti suvokti, kad skolinimasis gali būti tiek puikus, tiek ir labai kenksmingas dalykas. Svarbu išaiškinti ir kredito reitingo sąvoką – jeigu jaunas žmogus, ketinantis pradėti savarankišką gyvenimą, ruošis skolintis pinigų, jis turi aiškiai suprasti, kaip šis procesas vyksta.
Kad ir kokio amžiaus vaiką augintumėte, svarbu nepamiršti su juo kalbėtis apie finansus, dalytis savo gyvenimiška patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Jeigu vis dėlto nesate tikri, kaip vaikui paaiškinti tam tikrus dalykus, susijusius su finansais, naudingos informacijos visada galite rasti programėlėje „Poklet“. Joje gausu patarimų tėvams, kurie padės lengviau su vaiku kalbėtis apie pinigus, o programėlės pagalba vaikas taip pat galės mokytis investuoti, taupyti, užsidirbti bei savarankiškai spręsti, kur išleisti pinigus.
