Karantinas išmokė planuoti finansus
Bendrovės „Credit Service“, direktorė Giedrė Štuopė sako, kad pirmieji pokyčiai paskolų rinkoje buvo jaučiami vos paskelbus karantiną – žmonės kur kas atsargiau skolinosi, sumažėjo prašomos sumos. Gyventojai buvo linkę atidėti didesnius pirkinius, tokius, kaip automobilis ar brangesnis buities įrenginys. Verslas taip pat nebuvo linkęs skolintis. Tam įtaką darė jaučiama grėsmė dėl pranašautos ekonominės krizės, fizinių parduotuvių uždarymas, prarastos pajamos, neaiški padėtis dėl darbo vietos išsaugojimo.
Finansų ekspertės teigimu, karantinui besibaigiant buvo aiškiai juntamas atsigavimo laikotarpis. Jau birželio pabaigoje Lietuvoje į darbą buvo priimta gerokai daugiau žmonių, nei pavasario pradžioje buvo atleista, o antrąjį vasaros mėnesį priimtų darbuotojų skaičius buvo net 14 tūkst. vienetų didesnis, nei atleistųjų. Vasarą taip pat gerokai ūgtelėjo naujų įmonių skaičius – net 20 proc. daugiau, nei praėjusią vasarą. Dalis jų buvo finansuotos vartojimo kreditų, siekiančių iki 15 tūkst. eurų, pagalba.
„Vasarą stebėjome ne tik finansinį gyventojų bei įmonių atsigavimą, bet ir besikeičiančius skolinimosi tikslus. Pavyzdžiui, fiziniai asmenys buvo linkę skolintis buities gerinimui, o juridiniai – verslo steigimui arba plėtrai. Būtent tokių paraiškų skaičius išaugo labiausiai“, – aiškina G. Štuopė.
Smulkūs verslininkai renkasi mažiau kintančią kainodarą
Anot G. Štuopės, sveikintina tai, kad karantino metu sumažėjus daugelio gyventojų pajamoms ar praradus darbą, kai kurie rinkosi patys susikurti sau darbo vietą, todėl augo naujų verslų skaičius. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos mėnesį savarankišką veiklą pradėjo 10,5 tūkst. gyventojų, kurių 10,3 proc. sudarė 18–29 m. jaunimas.
Pastebima tai, kad bankams padidinus palūkanas bei kreipiantis dėl verslo paskolos prašant pateikti daug papildomos informacijos, taip gerokai pailginant procesą, smulkūs verslininkai dažniau rinkosi alternatyvas, pavyzdžiui, vartojimo kreditų bendroves.
„Krizinėje situacijoje verslas turėjo prisitaikyti žaibiškai, tad ir finansavimo partnerius rinkosi tuos, kurie gebėjo greitai ir efektyviai pasiūlyti pagalbą“, – aiškina G. Štuopė.
Į antrąją pandemijos bangą žvelgiama optimistiškai
Finansų ekspertės teigimu, paskolų rinkos atstovai su pirmąja COVID-19 banga susitvarkė be didesnių iššūkių: „Su gyventojais, kurie karantino metu neteko pajamų ir jau turėjo paskolą, buvo derinamos įmokų atidėjimo sąlygos. Įsivyravus finansinei nežinomybei, besiskolinantieji elgėsi atsakingai ir teikė paraiškas paskolai tik tuomet, kai tai buvo būtina. Buvo prašoma mažesnių sumų arba pasirenkami ilgesni paskolos mokėjimo terminai, kad mėnesio įmoka būtų mažesnė ir sudarytų tik nedidelę dalį šeimos mėnesio išlaidų“.
Prisitaikymas prie kintančių situacijų ir atsižvelgimas į gyventojų finansinės būklės pokyčius pelno ne tik klientų lojalumą ir pasitikėjimą, bet ir gerina ekonominius šalies rodiklius. Pasak finansų ekspertės G. Štuopės, tikėtina, kad užklupus pranašaujamai antrajai COVID-19 bangai, rinkos tendencijos bus panašios.
