Didžioji dalis pensijų kaupimo dalyvių sistemą vertina palankiai

Didžioji dalis gyventojų, dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime, šią sistemą vertina palankiai, o nekaupiantieji į antrąją pensijų kaupimo pakopą žvelgia santūriau ir tvirtos nuomonės neturi. Tai atskleidė „Sodros“ užsakymu balandžio mėnesį „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Remiantis reprezentatyvia apklausa, 2 pakopos pensijų fonduose kaupia 53 proc., o 3,4 proc. nežino, ar dalyvauja kaupime. Tačiau 26 – 35 metų amžiaus grupėje pensijai kaupia 73 proc. o 36 – 45 metų amžiaus grupėje – net 81 proc. gyventojų.

Iki 26 metų amžiaus grupėje pensijų kaupime dalyvauja kas trečias gyventojas. Dalis jų dar nepradėjo dirbti, todėl pensijų kaupime dalyvauti ir negali – į pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kurie pradeda savo kelią darbo rinkoje, o jis neretai prasideda tik pabaigus studijas. Taip pat kaupime dalyvauja kas ketvirtas vyresnis nei 56 metų gyventojas.

Dalyviams sistema priimtina

Iš pensijų kaupime dalyvaujančių gyventojų sistemą palankiai arba labai palankiai vertina dauguma – 55 proc. – dalyvių, o dar 20 proc. teigė negalį vertinti. Nepalankiai sistemą vertina 25 proc. pensijų kaupimo dalyvių.

„Gyventojai, kurie pensijų kaupime dalyvauja, mato naudas, investicinę grąžą, yra labiau įsigilinę ir geriau supranta, kaip veikia sistema, todėl dauguma jų vertina palankiai ir iš kaupimo tikriausiai nesitrauktų, net jeigu būtų sudaryta tokia galimybė“, – teigia „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Tvirtos nuomonės neturi

Gyventojų, kurie dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, ir tų, kurie nedalyvauja, vertinimai išsiskyrė.

- Reklama -

Iš nedalyvaujančiųjų pensijų kaupime palankiai arba labai palankiai sistemą vertina 26,5 proc. respondentų, o net 31 proc. neturi nuomonės arba jiems trūksta informacijos. Nepalankiai arba labai nepalankiai pensijų kaupimo sistemą vertina beveik 42 proc. tų, gyventojų, kurie kaupime nedalyvauja.

„Tie gyventojai, kurie pensijų kaupime nedalyvauja, sistemą vertina kritiškiau. Tačiau gali būti, kad jie pensijų kaupime pasirinko nedalyvauti būtent dėl to, kad ji jiems kelia abejonių“, – pastebi D. Gerulytė.

Pasigenda informacijos

Apklausoje gyventojų taip pat buvo prašoma įvertinti tik mažiau nei prieš metus startavusią pensijų anuitetų, kuriuos iš pensijų kaupimo dalyvio sukauptų lėšų moka „Sodra“, sistemą. Tendencijos panašios.

Daugiau nei pusė pensijų kaupimo dalyvių pensijų anuitetų sistemą vertina palankiai, o kas ketvirtas – nepalankiai. Sistemą palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai – 29 proc. kaupime nedalyvaujančių gyventojų.

Tiek pensijų kaupimo sistemą, tiek pensijų anuitetų mokėjimo sistemą dažniau palankiai vertino aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys didžiųjų miestų gyventojai.

Tačiau žemesnio išsilavinimo ir mažesnių pajamų gyventojai kur kas dažniau nurodė, kad jie negali vertinti arba jiems trūksta informacijos šia tema. Kai kuriose grupėse šį atsakymą pasirinko daugiau nei 40 proc. apklaustųjų.

„Nors pensijų kaupimo reformai bei pensijų anuitetų mokėjimui pastaraisiais metais buvo skiriama daug dėmesio, ne visi gyventojai šia informacija domisi. Suprantama, tie, kurie pensijų kaupime dalyvauja, apie sistemą pasidomi labiau, pasitaria su „Sodros“ ar pensijų kaupimo bendrovių konsultantais, o kitiems informacijos, galinčios padėti priimti sprendimą, dar trūksta. Pastebime, kad gyventojams šiuo klausimu itin svarbi ekspertų nuomonė. Tai sietina ir su finansiniu visuomenės raštingumu“, – sako D. Gerulytė.

Saulius Jarmalis
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas