Palangos paplūdimyje kasmet randama šimtai šiukšlių – naujausi tyrimai rodo, kad didelę jų dalį sudaro cigarečių nuorūkos. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje skelbiami duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose 2019–2025 m. laikotarpiu rastas šiukšles. Monitoringas buvo atliekamas 100 metrų paplūdimio ruože 4 vietose, kurios yra Palangos, Melnragės, Alksnynės ir Nidos paplūdimiuose. Tyrimai atliekami 3 kartus per metus.
Jūrą ir paplūdimius teršiančios šiukšlės – tai bet kokios patvarios, pagamintos arba apdorotos kietosios medžiagos (pvz. plastmasė, stiklas, metalas), patekusios į pakrančių ir jūros aplinką dėl sąmoningo išmetimo ir kitų priežasčių (atneštos kartu su upių nuotėkiu, patekusios iš nuotekų surinkimo sistemų, atneštos vėjo, taip pat pamesta žvejybos įranga ar kitos atliekos iš laivų, tiesioginis tyčinis ar netyčinis šiukšlinimas paplūdimiuose ir vandenyje ir t.t.). Vizualiai matomos šiukšlės darko estetinį aplinkos vaizdą, gali sugadinti laivų variklius ar žvejybos įrangą, gali sužeisti žmogų.
Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį daro jūros gyvūnams įsipainiojus – daug rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, ruonius, įsipainioja į atliekas, žvejybinius tinklus ar lynus, o įsipainioję gyvūnai susižeidžia, negali judėti, kartais pasiekti vandens paviršiaus, negali pabėgti nuo plėšrūnų arba patys išsimaitinti. Taip pat gyvūnai šiukšles gali praryti. Atsižvelgiant į tai, kad mažas dydis padaro šiukšles prieinamas vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama visuose trofiniuose lygiuose, pradedant zooplanktonu, dugno bestuburiais, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose.
Daugiausia Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijos šiukšlių
2025 m. duomenys rodo, kad Melnragės paplūdimyje tyrimų metu vidutiniškai rasta – 221,7 vnt./100 m, Palangos – 135,0 vnt./100 m, Nidos – 52,0 vnt./100 m, o Alksnynės – 49,7 vnt./100 m. šiukšlių. Tai reiškia, kad Lietuvos paplūdimiai neatitinka geros aplinkos būklės kriterijaus – mažiau nei 20 vnt./100 m. paplūdimio ruožo. Apžvelgiant visą tiriamąjį laikotarpį nustatyta, kad šiukšlių kiekis didėja visuose paplūdimiuose, išskyrus, Nidos.
Paplūdimyje randamos šiukšlės skirstomos į 9 kategorijas: guma, maisto atliekos, mediena, metalas, plastikas, popierius, stiklas, tekstilė ir neatpažintos šiukšlės. Daugiausiai Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – vidutiniškai 84,5 proc., popierius sudaro – 5,4 proc., metalas – 2,7 proc., stiklas – 1,9 proc., mediena – 1,8 proc., guma – 1,3 proc., maisto atliekos – 1,1 proc., tekstilė ir neatpažintos – 0,6 proc. nuo viso surinkto šiukšlių kiekio. Kiekis didėjo visose kategorijose, išskyrus, neatpažintas atliekas. Svarbu pažymėti, kad neatpažintų šiukšlių randama mažai. Dažnai tyrimų metu šiai kategorijai priskiriamų šiukšlių iš viso nerandama. Nustatytas vienas atvejis, kai 2019 m. rugpjūčio 24 d. Alksnynės paplūdimyje tyrimo metu rasta 51 vnt. šios kategorijos šiukšlių ir joms priskirtas tipas – neatpažintos cheminės medžiagos, šviesios spalvos, panašios į parafiną.
Visuose tirtuose paplūdimiuose dažniausiai randamas plastiko kategorijai priskiriamos šiukšlės – tabako gaminiai su filtrais (nuorūkos). Per paskutinius 7 metus šis tipas sudarė 39,7 proc. (42,5 vnt./100 m). nuo visų rastų šiukšlių. Metiniai vidurkiai svyravo nuo 32,6 proc. (2023 m.) iki 47,5 proc. (2021 m.). Remiantis tyrimų rezultatais galima teigti, kad tarša nuorūkomis yra ypač opi problema Palangos paplūdimyje, nes jos sudaro beveik pusę randamų šiukšlių – 48 proc. (82,2 vnt./100 m). Nustatyta, kad Kuršių nerijos paplūdimiuose (Nidoje ir Alksnynėje) nuorūkų kiekis mažėja, o žemyninėje dalyje esančiuose paplūdimiuose (Palangoje ir Melnragėje) didėja.
Plastiko dominavimas (84,5 proc. šiukšlių kiekio) reiškia, kad tarša yra žmonių elgsenos pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys. Apie 40 proc. plastiko šiukšlių sudaro cigarečių nuorūkos, tai rodo problematišką įprotį – nuorūka dažnai išmetama tiesiog į smėlį. Melnragės ir Palangos paplūdimių taršos nuorūkomis tendencija priešinga Alksnynės ir Nidos – ji didėja, to priežastis didesnė lankytojų kaita, trumpalaikis poilsis, kuris dažnai siejamas su mažiau atsakingu elgesiu paplūdimyje.
Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima čia.
Įvairūs duomenų įrankiai patalpinti ir prieinami vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
