Per pastaruosius trejus metus žmonių gyvenime vyko daug pokyčių. 2020 metų kovo mėnesį, prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje, žmonės kelis mėnesius laiką leido tik namuose. Vėliau gyvenimas laisvėjo, gyventojai grįžo į darbus, buvo pradėtas taikyti hibridinis darbo modelis. Visi šie pokyčiai turėjo įtakos ir nuostoliams namuose. „Lietuvos draudimo“ ekspertai apžvelgė, kaip keitėsi vagysčių tendencijos, būstų užliejimai, kokio amžiaus gyventojai nukenčia labiausiai ir ką svarbu dabar žinoti apie turto saugumą.
Gausėjantys vandens nuostoliai
Namai paprastai yra saugumo erdvė, kurią žmonės itin vertina. Pandemijos metu namai tapo ypač svarbūs, nes buvo laikas, kai net išeiti į lauką ne visuomet buvo galima – ribotos kelionės net į kitus šalies miestus, nedirbo prekybos centrai, restoranai, ugdymo įstaigos, žmonės dirbo ir mokėsi iš namų.
Ekspertai pastebi, kad tai natūraliai atsispindi ir pastarųjų metų statistikoje.
„Labai aiškiai matome kai kuriuos pokyčiu, kas yra susiję su gyventojų būstais per paskutinius trejus metus. Vienas iš aktualiausių nuostolių yra vandens padaryti nuostoliai būstui ir jame esančiam turtui. 2020 metais užpylimų dažnis butuose ir namuose buvo kur kas mažesnis, lyginant su ankstesniais metais.
Tokią tendenciją lėmė tai, kad žmonės, būdami namuose, iškart pastebi įvykusią nelaimę ir užkerta kelią tolimesnei, didesnei žalai sau ir kaimynams. Visgi, jei žmonės išeina į darbą, ar, juolab, išvyksta atostogauti – neturi galimybės pastebėti nutekėjimo, todėl kyla daug žalos tiek pačiam būstui, kaip kad sienoms, langams, durims, grindims, tiek ir turtui – buitinei technikai, baldams, paveikslams“, – apie situaciją pasakoja Aivaras Tumėnas, „Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikų vertintojas.
Anot jo, kalbant apie vandens padarytus nuostolius, svarbu atkreipti dėmesį į 2021 metus – tada prasidėjo nauja tendencija, kuri nustelbė net tą, kuri vyravo pandemijos metu.
„Tais metais kaip niekad padaugėjo stichinių nelaimių, o tai reiškia, kad augo vandens prasiskverbimų per išorines konstrukcijas. Pavyzdžiui, liūties metu vanduo prasiskverbia per stogą ar langus į pastato vidų ir pridaro daug žalos“, – sako A. Tumėnas.
Ekspertas pastebi, kad praėję metai buvo rekordiniai, žvelgiant nuo pat 2017 metų, kai vanduo pridarė nuostolių butams ir namams bei juose esančiam turtui.
„Matome, kad iš šimto – trys klientai pernai patyrė užpylimo nuostolius butuose. Namuose ta rizika yra triskart mažesnė. Tačiau žvelgiant į paskutinių poros metų statistiką galima sakyti, kad ir namų gyventojai turėtų sunerimti, nes būtent nenuspėjamos stichinės nelaimės pridaro brangių nuostolių“, – teigia draudikas.
Vagysčių vis rečiau, dar labiau sekasi butų gyventojams
Aivaras Tumėnas taip pat pastebi, kad karantino metu itin sumažėjo vagysčių dažnis.
„Žinoma, kai 2020 metais buvo karantino pikas, vagysčių ženkliai sumažėjo, lyginant su 2019 metais. Tačiau ir pastaraisiais metais vagišiai darbuojasi rečiau, nei dar prieš pandemiją. Butų gyventojai nuo vagių nukenčia kiek mažiau nei namų gyventojai.
Taip pat matome, kad mažesnis dažnis ne tik namų turto segmente, bet ir kalbant apie pastatus – mažiau sulaužomų durų, langų, pastatus mažiau apgadina vandalai“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad, šiltėjant orams, visuomet daugėja vagysčių iš kiemų – pavagiamos žoliapjovės, brangios kepsninės, lauko baldai. Todėl svarbu neatsipalaiduoti ir saugoti savo turtą. Pernai kepsninės buvo vagiamos net iš balkonų butuose, todėl niekas nėra apsaugotas nuo ilgapirščių.
Vaikai namuose
Kaip sako Aivaras Tumėnas, plačiausios draudimo apsaugos, į kurią įskaičiuojami įvairūs įdaužimai bei sulaužymai, tendencijos rodo, kad karantino metu nuostolių skaičius ženkliai augo.
„Svarbu suprasti, kad jei vieni nuostoliai mažėja, dažniau būnant gyventojams namuose, kaip kad vagystės ar užliejimai, tai kitos – ženkliai auga. Būtent 2020 ir 2021 metais stipriai augo plačiausios apsaugos dažnis tiek žvelgiant į namų turtą, tiek ir į patį būstą – sienos, grindys ir panašiai.
Natūralu, kad pandemijos laikotarpiu žmonės leido laiką namuose, todėl ir dužusių televizorių, viryklių, kitų buitinių daiktų atsirado kur kas daugiau. Taip pat, kai vaikai mokėsi namuose, tai ir nuostolių sukėlė akivaizdžiai daugiau – buvo daug besikreipiančių dėl subraižytų sienų, sugadintų grindų ir kitų nuostolių, kurių dažniau pridaro būtent vaikai“, – komentuoja A. Tumėnas.
Labiau nukenčia jaunesni gyventojai
Dar vienas įdomus aspektas, kurį išskiria draudimo ekspertas – tai, kad namuose daugiausiai nuostolių patiria jaunos šeimos.
„Didžiausias dažnis tarp nukentėjusių yra žmonės iki 35 metų amžiaus. Bendrai kalbant – 28-35 metų amžiaus žmonės patiria 4 kartus dažniau nuostolių nei senjorai.
Tam gali būti kelios priežastys: jauni žmonės yra mažiau atsargūs, nėra tokie ūkiški kaip vyresni žmonės. Taip pat – tokio amžiaus žmonės dažniausiai turi vaikų, kurie vis gali kažką netyčia sudaužyti, aplieti ar nutinka kitokios nelaimės. Be to, jauno žmogaus bute yra ir daugiau elektronikos – kompiuteriai, televizoriai, kuriuos apliejus – jie iškart sugenda. Tokiuose namuose ar butuose dažniau pasitaiko ir išskirtinesnių interjero sprendimų, pastaraisiais metais daugėja ir stiklo“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
