Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų savininkais bendrovės atstovai aptarė galimybes, kaip Lietuvos laivybos įmonės galėtų įsitraukti į pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą mūsų šalyje.
„Lietuva siekia tapti pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau istorinio energetikos projekto sėkmė priklauso nuo daugybės suinteresuotųjų šalių – siekiame, kad kiekviena iš jų išvystų galimybę įsitraukti į žaliosios energetikos transformaciją ir prisidėtų prie pokyčių“, – teigė Eglė Mikalauskienė, „Ignitis renewables“ jūrinio uosto komercijos vadovė.
Per susitikimą su Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariais bei kitų jūrinių organizacijų atstovais „Ignitis renewables“ pristatė reikalavimus, kurie keliami specialiosios paskirties laivams dirbti jūroje vykdant su jūrinio vėjo elektrinių parko statyba ir aptarnavimu susijusias užduotis nuo statybos laikotarpio pradžios iki parko eksploatacijos ir priežiūros.
Susitikime dalyvavo „Towmar Baltic“, „Limarko group“, „OJ Crew“, „Klasco“, „Boskalis“, „Sima Baltic“ bendrovės, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų organizacijų atstovai. Susitikimo dalyviai sutarė dalintis informacija apie būsimus komercinių tiekėjų konkursus bei kita susijusia aktualia informacija.
Pasak E. Mikalauskienės, nuolatinė informacijos sklaida laivų savininkams padės suprasti, kokius pokyčius reikėtų atlikti, kad jų laivai ir įgulos galėtų dalyvauti vėjo elektrinių parko išvystymo bei vėliau parko eksploataciniuose ir priežiūros projektuose. Atkreiptas dėmesys, kad energetikos projektas gali padėti išplėsti specialios paskirties laivų teikiamų paslaugų įvairovę.
Akcentavo bendradarbiavimo svarbą
Susitikime ne kartą buvo akcentuota, kad „Ignitis renewables“ žaliasis tikslas yra iki 2040–2050 m. sukurti nulinės emisijos sistemą. Todėl, atsinaujinančios energijos bendrovė skatina vietinius laivų savininkus apsvarstyti ir investuoti į žaliąsias transporto priemones ir technologijas. Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariai sutiko, kad investicijos gali atverti galimybes būti tinkamiems ir technologiškai pasiruošusiems dalyvauti komercinės tiekimo grandinės konkursuose. Kartu susitikimo dalyviai pripažino, jog sukurti aplinkai neutralią tiekimo grandinę šiandien atrodo didelis iššūkis.
„Akivaizdu, kad vystant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą būtina kuo aktyviau bendradarbiauti perduodant žinias, patirtį ir technologijas. Žinių mainai atveria galimybes tobulėti: sutelkia darbo jėgos ir įrangos pajėgumus kurti aukštą pridėtinę vertę ir gali užtikrinti ilgalaikį vėjo elektrinių parko konkurencingumą bei plėtrą”, – sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
Pasak G. Kutkos, potencialių projekto partnerių įsitraukimas gali užtikrinti, kad ekonominė nauda, kurią generuoja jūros vėjo projektai, liktų regione ir suteiktų impulsą augti naujam laivybos segmentui – specialios paskirties laivynui ir vietinėms susijusioms pramonės šakoms.
Tuo tarpu „Ignitis renewables“ atstovė akcentavo, kad ne mažiau svarbu, kad bendradarbiavimas su vietiniais verslais, kurie tiektų komponentus ir paslaugas, stiprina tiekimo grandinės atsparumą. „Pastarųjų metų įvykiai moko, kaip svarbu sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių šaltinių ir sugebėti apsisaugoti nuo pasaulinių teikimo grandinių ir logistikos sistemos sutrikimų įtakos“, – teigė E. Mikalauskienė ir pridūrė, kad vietinių paslaugų tiekimas gali ne tik sumažinti transportavimo sąnaudas, bet ir prisidėti prie mažesnio anglies dvideginio pėdsako.
Laukia penkeri aktyvūs metai
Baltijos jūroje vystomas 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parkas turėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą.
Vėjo parkas turėtų užimti apie 120 kvadratinių kilometrų teritorijos Baltijos jūroje, jis bus mažiausiai 37 km nutolęs nuo Lietuvos pakrantės ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad vėjo parkas jūroje pradės veikti apie 2030 metus.
Paulius Kalmantas
Komunikacijos partneris
