Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Palangos miesto savivaldybėje. Po socialdemokratų kreipimosi teisėsauga aiškinsis, kaip sandėliavimui skirtos patalpos tapo poilsio paskirties objektais.
STT dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas birželio 18 d.
Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Joje numatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Į teisėsaugą dėl abejonių kėlusių sprendimų Palangos miesto savivaldybėje kreipėsi socdemai – parlamentaras Laurynas Šedvydis ir minėtos savivaldybės tarybos narė Svetlana Tučkė. Jie prašė ištirti galimą Palangos miesto savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba, sąmoningą neveikimą ir galimus korupcinio pobūdžio veiksmus.
Kaip buvo skelbiama Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime, 2023 m. Palangos miesto savivaldybė gavo statytojo prašymą išduoti pažymą dėl naujai formuojamų nekilnojamojo turto objektų mieste. Prašyme esą buvo teigiama, kad objektai Medvalakio gatvėje bus naudojami garažų, sandėliavimo ir administracinei paskirčiai, tačiau neva vėliau paaiškėjo, kad minėtoje vietoje pradėti formuoti dešimtys atskirų turtinių vienetų.
Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė pažymą, o vėliau miesto savivaldybės taryba statytojo prašymu pakeitė žemės sklypo naudojimo paskirtį į rekreacinę (poilsio).
Kaip skelbė žiniasklaida, viešoje erdvėje patalpos reklamuotos kaip poilsio ar gyvenamosios paskirties objektai – prie pastatų atsirado iškaba su užrašu „Palangos loftai“.
Teisėsaugai skundą pateikę socdemai atkreipė dėmesį į tai, kad su šiuo projektu susijusios bendrovės „Palangos loftai“ vienas iš akcininkų yra Aurimas Gečas – Palangos miesto savivaldybės tarybos nario, konservatoriaus Gedimino Gečo brolis.
„Yra pagrindo manyti, kad dar pažymos išdavimo metu realus projekto tikslas galėjo būti ne deklaruojama garažų ar sandėliavimo funkcija, o poilsio paskirties apartamentų vystymas“, – anksčiau komentavo socdemė, Palangos miesto tarybos narė S. Tučkė.
Pasak parlamentaro L. Šedvydžio, savivaldybė turėjo pareigą aktyviai ir visapusiškai vertinti objekto vystymo, paskirties keitimo aplinkybes. Visgi, Seimo nario manymu, savivaldybė nevertino, ar patalpos buvo naudojamos pagal deklaruotą paskirtį.
„Savivaldybė nesiėmė veiksmų nustatyti, ar patalpos realiai bus naudojamos pagal deklaruotą paskirtį. Vėliau, kai viešoje erdvėje jau buvo akivaizdžiai reklamuojamos poilsio paskirties patalpos, savivaldybė ir toliau nesiėmė aktyvių veiksmų: neatliko operatyvių patikrinimų. Nesiėmė veiksmų dėl galimo neteisėto paskirties keitimo, neinicijavo procesų dėl galimų pažeidimų. Kyla klausimas, ar savivaldybės neveikimui galėjo turėti įtakos privatūs interesai, politiniai ryšiai ar galimai korupcinio pobūdžio susitarimai“, – svarstė L. Šedvydis.
Seimo kontrolierių pastabos
Gegužę pranešta, kad Seimo kontrolierių iniciatyva atliktas tyrimas parodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2024 m. gavusi pranešimą dėl galimai neteisėtų statybų Palangoje, Medvalakio gatvėje, esančiame žemės sklype, atliko pastatų patikrinimą ir surašė savavališkos statybos aktą dėl įrengto baseino. Tačiau, kaip pastebėjo Seimo kontrolieriai, nebuvo vertinta, ar po atlikto remonto patalpų paskirtis iš garažų nebuvo pakeista į gyvenamąją.
„Atsižvelgusi į tai, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė konstatavo, kad inspekcija valstybinę statybų priežiūrą vykdė atsainiai“, – teigiama gegužę išplatintame pranešime spaudai.
Tuo tarpu Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, įvertinusi viešai prieinamą informaciją apie pastatuose įrengtas nuomojamas poilsio patalpas, kreipėsi į savivaldybę prašydama atlikti šių patalpų naudojimo patikrinimą. Nustatyta, kad savivaldybė ne tik neatliko patikrinimo, nurodydama, kad jis bus atliktas vėliau, bet ir nesiėmė vertinti, ar patalpose atliktiems remonto darbams turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Seimo kontrolierės konstatavo, kad tiek inspekcija, tiek savivaldybė, spręsdamos patalpų paskirties keitimo klausimą, joms įstatymų pavestas funkcijas vykdė ir toliau vykdo formaliai, taip pažeisdamos gero viešojo administravimo principą.
Gytis Pankūnas (ELTA)
