81 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas sociologinis tyrimas. Su teiginiu taip pat sutinka 55 proc. apklaustų valstybės tarnautojų.
Tiesa, valstybės tarnautojai jaučiasi optimistiškai dėl ateities – 60 proc. jų mano, kad korupcijos mastai Lietuvoje sumažės per ateinančius trejus metus, o 8 proc. galvoja, jog jie išaugs. Gyventojai tuo metu ne taip palankiai vertina ateitį – 28 proc. apklaustųjų mano, kad korupcija šalyje mažės, o 17 proc. mano, jog ji išaugs.
Labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis laikomas nepotizmas (taip atsakė 69 proc. gyventojų ir 60 proc. valstybės tarnautojų ir nesąžiningas naudojimasis politiniais ryšiais (pažymėjo 67 proc. gyventojų ir 67 proc. valstybės tarnautojų).
Per metus reikšmingai sumažėjo valstybės tarnautojų, manančių, jog itin paplitęs yra piktnaudžiavimas įgaliojimais – 2025 m. taip manė 19 proc. apklaustųjų (27 proc. mažiau nei 2024 m.). Tiesa, apklausa rodo, kad 62 proc. gyventojų vis dar mano, jog tai opiai pasklidusi korupcijos forma.
Labiausiai korumpuotomis laikomos gydymo įstaigos ir Seimas
Kaip rodo STT atlikta apklausa, 56 proc. gyventojų (7 proc. daugiau nei 2024 m.) mano, kad vienos labiausiai korumpuotų institucijų yra gydymo įstaigos (sveikatos apsauga). Su jais sutinka 59 proc. valstybės tarnautojų. Nemaža dalis abiejų grupių Seimą taip pat vertina kaip korumpuotą – taip mano 44 proc. gyventojų ir 50 proc. valstybės tarnautojų.
Gyventojai tuo metu pradėjo labiau pasitikėti teismų institucija – 29 proc. mano, kad jie yra tarp labiausiai korumpuotų institucijų šalyje (13 proc. mažiau nei 2024 m.). Valstybės tarnautojai teismams mažiau palankūs – 50 proc. jų mano, kad korupcijos problema ten yra opi.
4 iš 10 valstybės tarnautojų teigia susidūrę su korupcija
Tyrimo duomenimis, 41 proc. valstybės tarnautojų yra susidūrę su bent viena korupcine situacija per pastaruosius 3 metus, o savivaldoje tas skaičius dar didesnis – 52 proc.
29 proc. apklaustų tarnautojų teigia susidūrę su korupcine situacija, kai politikas ar kitas valstybės tarnautojas priėmė sprendimus siekdamas naudos konkrečiai suinteresuotai grupei (8 proc. daugiau nei 2023–2024 m.). 22 proc. apklaustųjų tuo metu teigia susidūrę su atvejais, kai politikai ar valstybės tarnautojai protegavo įdarbinant partijų narius (6 proc. padidėjimas).
Kaip teigia STT Strateginio patariamojo skyriaus vyresnioji specialistė Nikė Kiškytė-Valatkienė, tai gali būti susiję ir su regimu sprendimų priėmimo skaidrumu.
„Sprendimų priėmimo Lietuvoje vertinimas – prastėja. Vis daugiau gyventojų ir valstybės tarnautojų nurodo, kad sprendimų priėmimas šalyje yra visiškai ar greičiau uždaras“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo ji.
Kaip rodo duomenys, sprendimų priėmimą uždaru laiko 52 proc. gyventojų ir 39 proc. valstybės tarnautojų. Tai ženklus augimas nuo 2023 m. – tada 42 proc. gyventojų (10 proc. mažiau) ir 24 proc. valstybės tarnautojų (15 proc. mažiau) manė, kad sprendimų priėmimas yra uždaresnis.
„Valstybės tarnautojų nuomone, sritys, kuriose dažniausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui Lietuvoje, yra statybos (76 proc.), energetika (72 proc.), sveikatos apsauga (62 proc. bei farmacija (60 proc.. Kiek rečiau, bet taip pat dažnai buvo minimos aplinkosaugos (53 proc.), karinės pramonės (43 proc.) ir azartinių lošimų (42 proc.) sritys“, – dėstė N. Kiškytė-Valatkienė.
Tyrimą atlikusi STT Seimui rekomenduoja užtikrinti įsipareigojimo antikorupcinei darbotvarkei tęstinumą, didinti sprendimų priėmimo skaidrumą valstybiniu bei savivaldos lygiu. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į efektyvesnę politinės korupcijos prevenciją, tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtrą bei pranešimo apie korupcijos atvejus sąlygų gerinimą.
ELTA primena, kad naujausias Lietuvą sudrebinęs korupcijos atvejis užfiksuotas pernai gruodį, tiriant Valstybinę augalininkystės tarnybą – pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.Prokuratūra nurodė, kad šiuo metu įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.
Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.
Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Specialiaisiais liudytojais byloje įvardinti ir politikai – Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis bei Seimo konservatorius Kazys Starkevičius. Pastarasis laikinai sustabdė savo narystę partijoje bei penktadienį paskelbė atsisakantis parlamentaro mandato.
Vygantas Tuzas (ELTA)
