Siekiant užtikrinti gerą vaikų sveikatą ir savijautą, ugdymo įstaigose privaloma ne tik paisyti higienos normų, bet ir pasirūpinti tinkama temperatūra bei patalpų vėdinimu. Deja, šie procesai dažnai atliekami neefektyviai ir pamirštant Lietuvos higienos normų reikalavimus. Trijuose renovuotuose senos statybos darželiuose atliktas išsamus mikroklimato tyrimas. Kokias spragas parodė rezultatai ir kaip užtikrinti tinkamas sąlygas jautriausiam visuomenės sluoksniui – vaikams?
Darželiai vertinti pagal 4 pagrindinius parametrus
Tiek valstybiniams, tiek privatiems darželiams galioja tokie patys reikalavimai. Pagal Lietuvos higienos normas, temperatūra šaltuoju metų laiku vaikų priėmimo, žaidimų patalpose turėtų būti nuo 20 iki 23 laipsnių, miego zonoje, (jei ji įrengta atskirai), 18–22 laipsniai. Anglies dvideginio (CO2) koncentracija neturi viršyti 1500 ppm, o santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laiku turėtų būti 35–60 proc., šiltuoju metų laiku – 35–65 proc. Bet ar tikrai ugdymo įstaigoms pavyksta stebėti, vertinti ir užtikrinti tokias sąlygas?
Darželių patalpose buvo sumontuoti belaidžiai (IoT) matavimo sensoriai, kurie matavo oro temperatūrą, santykinę drėgmę, lakiųjų organinių junginių kiekį ir C02. Visi parametrai buvo stebimi ir fiksuojami beveik 3 mėnesius. Ką parodė vertinti rodikliai?
,,Darželiuose atlikto monitoringo metu nustatyta, kad santykinė drėgmė patalpose, ypač nukritus temperatūrai lauke, krenta iki 20 – 30 procentų, kai norma yra 35 – 60 proc. Jei patalpose esantis oras yra per sausas (mažiau nei 30 proc.), gali būti jaučiamas gerklės, akių dirginimas, veido ar rankų odos džiūvimas, elektros iškrovos. Tai gali paveikti ne tik vaikų sveikatą, bet ir aplinką – atsirasti įtrūkimų balduose, strigti elektros prietaisų darbas. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad komfortą užtikrinsime, jei patalpose bus ne mažesnė ir ne didesnė nei 35–60 proc. drėgmė”, – komentavo ,,Mepco” Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas.
Duomenys rodo, kad pagrindinio oro kokybės parametro – CO2 riba peržengiama dvigubai, pasiekiama 2000 – 2500 ppm riba. Įprastai tokia situacija yra patalpose, kuriose vaikai ir miega, ir žaidžia.
Atkreipiamas dėmesys ir į ugdymo įstaigose rastą lakiųjų organinių junginių kiekį. Tai organinės cheminės medžiagos, kurių net ir nedidelė koncentracija gali sukelti nemalonius kvapus, nosies, akių ir gerklės dirginimą, galvos skausmą. Patalpų ore lakiųjų organinių junginių šaltiniais gali būti kiliminės dangos, medienos drožlių plokštės, tabako dūmai, dezinfekuojančios priemonės. Monitoringo metu kai kuriose patalpose net 90 proc. laiko buvo pastebima padidėjusi lakiųjų organinių junginių koncentracija, todėl specialistai rekomendavo intensyvų patalpų vėdinimą.
Viena didžiausių spragų – patalpų perkaitinimas
Specialistas atkreipė dėmesį, kad ugdymo įstaigose būtina balansuoti šildymo sistemas, nes patalpos šyla netolygiai, tad viena pusė įprastai yra stipriai perkaitinama – pasiekiami 26 – 27 laipsniai, o kitoje pusėje palaikoma norminė 21 – 23 temperatūra arba šildoma nepakankamai. G. Šilansko teigimu, tokie duomenys rodo, kad būtina balansuoti sistemą įrengiant automatinius balansinius ventilius ant šildymo sistemos stovų ir termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų.
Kita taupymo priemonė – temperatūrinis žeminimas. Jį naudinga įvesti nedarbo metu ir savaitgaliais sumažinti temperatūrą 2-3 laipsniais. Taip būtų galima sutaupyti apie 10 proc. išlaidų, tenkančių šildymui. Matyti, kad net ir nedarbo metu bei savaitgaliais temperatūra patalpose ne tik nėra žeminama, bet ir 57 proc. laiko švaistoma energija.
Kaip vieną iš pagrindinių problemų, dėl kurios ugdymo įstaigose nėra palaikoma vienoda ir tinkama temperatūra, G. Šilanskas pabrėžia automatizuotos sistemos trūkumą. Komfortą ir taupymą galėtų užtikrinti nuolatinis patalpų mikroklimato stebėjimas bei kontrolė, kurios metu vertinama: ar patalpos nėra perkaitinamos ir šildymas subalansuotas, ar pakankamas vėdinimas, koks drėgmės lygis bei lakiųjų organinių junginių kiekis. ,,Bet kuriame darželyje ar mokykloje galima paprastai instaliuoti monitoringo sistemą, kuri teikia dvigubą naudą: užtikrina tinkamas mikroklimato sąlygas vaikams ir sutaupo ugdymo įstaigos energijos sąnaudas. Visus parametrus galima stebėti realiu laiku ir kontroliuoti bei vertinti, kokią įtaką daro įvairūs veiksmai. Atsakingas asmuo, gaudamas automatinius pranešimus, gali greitai reaguoti ir taip išvengti išlaidų, kurios grėstų laiku nesureagavus ir nesiėmus tam tikrų priemonių”, – pabrėžė G. Šilanskas.
Daro tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir savijautai
Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojos vaikų pulmonologės, dr. Sigitos Petraitienės teigimu, tinkamas mikroklimatas ugdymo įstaigose itin svarbus, nes veikia tiek emocinę, tiek fizinę vaiko sveikatą. ,,Lietuvos higienos normos nėra iš piršto laužtos, tad reikėtų jų laikytis. Jei visgi jų nėra laikomasi, pirmiausiai nukenčia vaikų protinė veikla, mažėja susikaupimas. Jei per karšta, vaikai ne tik jaučia diskomfortą, tačiau ir intensyviai prakaituojant, padidėja vandens poreikis, gali atsirasti dehidratacijos požymiai – išsiblaškymas, irzlumas, vėliau tai gali pasireikšti greitesniu nuovargiu, net vangumu, nenoru nieko daryti”, – komentavo S. Petraitienė.
Ne mažiau svarbu kontroliuoti ir drėgmės lygį. Pasak S. Petraitienės, jei drėgmė per didelė ar per maža – sutrinka kvėpavimo takų organų veikla, padidėja tikimybė susirgti kvėpavimo organų infekcinėmis ligoms, tiek virusinėmis, tiek bakterinėmis. ,,Turime pasistengti gyventi sveikai ir kurti sveiką aplinką vaikams tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose”, – pabrėžė S. Petraitienė.
Vaikų kasdienį produktyvumą gali paskatinti, atrodo, iš pirmo žvilgsnio nepastebimi ir neapgalvojami dalykai – tinkama oro temperatūra, drėgmė ir C02, lakiųjų organinių junginių kiekio kontrolė. Atsižvelgiant ir stebint šiuos pagrindinius keturis veiksnius, bus kuriama saugi, švari ir jauki aplinka vaikams, kurią ir turi užtikrinti kiekviena ugdymo įstaiga.
