2019 metai pensijų fondams buvo rekordiniai – nuo metų pradžios pradėjusių veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus šoktelėjo į dar nematytas aukštumas. 19,93 proc. – tokią vidutinę po visų mokesčių, dalyviams tenkančią gražą pernai II pakopoje kaupiantiems dalyviams uždirbo pensijų fondų valdytojai.
„Bene didžiausia ir reikšmingiausia praėjusiais metais įgyvendintos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovė – gyvenimo ciklo fondų įvedimas. Beveik penkiolika metų gyvavusiuose senuosiuose II pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas buvo perkeltas į naujus pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtus fondus. Nauja investavimo strategija leido pensijų fondų valdytojams didesnę kaupiamo turto dalį nukreipti į akcijas, sėkmingai pasinaudoti rinkų augimu ir per praėjusius metus uždirbti rekordiškai aukštą grąžą pensijų fondų dalyviams“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Dešimtmetis – teigiamas
Per metus II pakopoje pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo net 25 proc. – nuo 3,12 mlrd. iki 3,89 mlrd. eurų. Šią pakopą per metus papildė beveik 30 tūkst. naujų klientų – dabar jų skaičius siekia daugiau nei 1,347 mln.
„Nors 2019 metais pelningai finišavo visi pensijų fondai, nereikėtų skubėti nei labai džiaugtis, nei nerimauti. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o tikrasis rezultatas pasimato tik artėjant pensiniam amžiui“, – komentuoja LIPFA prezidentas.
Per pastaruosius 10 metų visi pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 5,77 proc. grąžą, o akcijų pensijų fondai gali pasigirti didesne nei 9 proc. metine grąža. Pasak LIPFA atstovo, šis rezultatas yra du kartus didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje (apie 2 proc.), todėl galima teigti, kad dalyvių lėšos padidėjo net ir įvertinus infliaciją.
Rizikingesni aktyvai – didesnė grąža
Per praėjusius metus daugiausiai, arba vidutiniškai 23,71 proc. uždirbo 38-44 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 24-30 bei 17-23 metų gyventojams skirti pensijų fondai per praėjusius metus vidutiniškai paaugę atitinkamai 22,91 proc. ir 22,90 proc.
„Nors gyvenimo ciklo fondų dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, tačiau akivaizdu, kad iki reformos pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai uždirbo būtent iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas. Jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skyrė investicijoms į akcijas ir augo kur kas sparčiau nei konservatyvūs“, – teigia Š. Ruzgys.
Tai pat galima pastebėti, kad būtent 2019 m. daugiausia uždirbo tie II ir III pakopos pensijų fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudarė akcijos, tačiau ateityje situacija gali keistis.
III pakopa auga nuosaikiai
Trečios pakopos rezultatai taip pat teigiami – per praėjusius metus turtas padidėjo net 30 proc. Būsimieji pensininkai III pakopos pensijų fonduose jau yra sukaupę daugiau nei 135 mln. eurų, o prie kaupimo šioje pakopoje per praėjusius metus prisijungė 9,5 tūkst. žmonių. Šiuo metu kaupiančiųjų trečioje pakopoje skaičius siekia 71,8 tūkst.
„Trečia pakopa, jei lygintume ją su antra, yra lankstesnė. Gyventojas gali be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, gali kaupti neribodamas nei fondų, nei bendrovių skaičiaus, paprastai nėra nustatomas ir įmokos į III pakopos pensijų fondus dydis. Taip pat lėšas į trečios pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o antros pakopos fondų atveju, mūsų šalies Pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato“, – pabrėžė Š. Ruzgys.
Pasak LIPFA atstovo, šie pagrindiniai trečios pakopos privalumai bei mokestinės lengvatos pastaruosius metus užtikrintai augina kaupiančiųjų šioje pakopoje skaičių. Taip pat pastebimai daugėja žmonių, kurie siekia finansiškai saugesnės senatvės, todėl kaupti renkasi ir antros, ir trečios pakopos fonduose.
Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
