Šiuolaikinis mokslas vis daugiau dėmesio skiria žmogaus žarnyno mikrobiotos tyrimams, nes būtent joje gyvena trilijonai mikroorganizmų, turinčių tiesioginę įtaką mūsų savijautai. Šie mikroorganizmai dalyvauja virškinimo procesuose, padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą ir prisideda prie bendros organizmo pusiausvyros. Atskirai verta paminėti probiotikus (gerąsias bakterijas), kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno terpę ir apsaugo nuo patogenų. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime, kas yra probiotikai, kaip jie veikia mūsų žarnyną ir kokiais būdais galima papildyti organizmą naudingomis bakterijomis.
Kas yra probiotikai?
Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios sudaro naudingą žmogaus mikrofloros dalį. Paprastai dauguma jų būna įsikūrę storajame žarnyne. Kai organizme trūksta gerųjų bakterijų, sutrinka virškinimo sistema, nusilpsta imunitetas, gali paūmėti turimos alerginės ir lėtinės ligos. Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, termofiliniai streptokokai, propionobakterijos ir kai kurios sporinės bakterijos.
Patekusios į žarnyną, probiotinės bakterijos iš karto pradeda kovoti su patogenais. Probiotikai tankiai nusėda ant žarnyno sienelių, nepalikdami vietos įsitvirtinti ligą sukeliantiems mikroorganizmams. Gerosios bakterijos mums naudingos dėl įvairių priežasčių. Jos stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą. Probiotikai sugeba neutralizuoti nemažai organizmui kenksmingų medžiagų – nuo nuodingų medžiagų apykaitos produktų iki antibiotikų, kancerogenų, sunkiųjų metalų. Jie taip pat gali paveikti tam tikrų nervinius impulsus perduodančių medžiagų koncentracijas, tokiu būdu nulemdami žmogaus nuotaiką, elgesį ir atsaką į stresą.
Kokie požymiai rodo, kad organizmui trūksta gerųjų bakterijų?
Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra svarbi ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai bei bendrai savijautai. Kai gerųjų bakterijų kiekis sumažėja arba sutrinka jų balansas, organizmas gali siųsti įvairius signalus. Požymiai, galintys rodyti gerųjų bakterijų trūkumą:
- Dažnas sirgimas infekcinėmis ligomis, ypač susijusiomis su virškinamuoju traktu;
- Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, diskomfortas po valgio;
- Tuštinimosi sutrikimai – viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar jų kaita;
- Pilvo skausmai be aiškios priežasties;
- Sumažėjęs atsparumas stresui, bendras nuovargis;
- Odos problemos, pvz., bėrimai ar padidėjęs jautrumas.
Kaip organizmą papildyti gerosiomis bakterijomis?
Gerųjų bakterijų gausu tokiuose produktuose kaip rauginti kopūstai, rauginti agurkai, kefyras, natūralus jogurtas, gira, kombuča ir pan. Rekomenduojama juos įtraukti į kasdienę savo mitybą. Reguliarus šių produktų vartojimas padeda palaikyti natūralią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sudaro palankią terpę gerosioms bakterijoms daugintis.
Gerųjų bakterijų įvairių maisto papildų forma taip pat galima įsigyti vaistinėje. Jų pasisavinimas priklauso nuo žmogaus žarnyno mikrobiotos savybių, kartu vartojamų vaistų ir pan. Ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į vartojimo laiką – dalį probiotikų rekomenduojama vartoti valgio metu arba po jo, kad bakterijos lengviau pasiektų žarnyną. Be to, atkreipkite dėmesį į vartojimo reguliarumą, nes gerųjų bakterijų poveikis dažniausiai nėra momentinis. Norint pasiekti pastebimus rezultatus, probiotikus geriausia vartoti tam tikrą gamintojo, gydytojo arba vaistininko rekomenduojamą laikotarpį. Be to, papildų pasisavinimui įtakos turi įvairūs kasdieniai įpročiai. Pvz., subalansuota mityba, pakankamas skaidulų kiekis ir alkoholio vengimas padeda sudaryti palankesnes sąlygas gerosioms bakterijoms įsitvirtinti žarnyne.
Iš kur buvo surinkta informacija:
