Karui sukausčius visą pasaulį stipriai išaugo daugumos žmonių patiriamas nerimo jausmas. Jį lydi baimė, nežinia ir kylantys klausimai, kas laukia ateityje. Šie jausmai aplanko visas amžiaus grupes – tiek jaunosios kartos atstovus, tiek senjorus. Pastariesiems jau yra tekę susidurti su karo siaubu, todėl juos nerimas gali aplankyti ne tik dažniau, bet ir kur kas stipriau. Todėl darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis specialistai dalinasi patarimais, kaip padėti senjorams, patiriantiems nerimą.
Visame pasaulyje įsivyravus nežiniai vis daugiau laiko praleidžiama domintis paskutiniosiomis naujienomis ir ieškant galimybių, kaip suteikti pagalbą tiems, kuriems jos šiuo metu labiausiai reikia. Tuo metu atsigręžiant į naujienas sekančius vyresnio amžiaus žmones, Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis specialistė Laura Mačienė jau spėjo pastebėti, kaip nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų jų nerimas itin sustiprėjo.
„Nerimas šiuo metu tvyro tarp mūsų, o ypač sunkiai su juo susidoroja senjorai. Jau pirmąją karo paskelbimo dieną, apsilankius pas globojamą senjorę Vidą, jos akyse išvydau ašaras. Paklausus, kodėl ji verkia, Vida atsakė, kad dėl karo. Ji jautė stiprų nerimą, kad jis ateis į Lietuvą. Bijojo, kad šiam prasidėjus, kariuomenė su visam laikui pasiims jos vienintelį sūnų. Siekiant nuraminti senjorę, daug laiko praleidome drauge užsiimdamos namų ruoša ir atvirai besikalbėdamos“, – pasakoja L. Mačienė.
Socialinių paslaugų senjorams specialistės teigimu, pokalbiai su „Senjoro“ kolegomis atskleidė liūdną tiesą, kad dauguma senjorų šiuo metu išgyvena tokį pat stiprų baimės jausmą. Anot jos, jie tikėjosi senatvę sutikti ramiai, tačiau pastarieji įvykiai tik pažadino praeities išgyvenimus ir karo baimę.
„Iš tikrųjų šiandien itin svarbu ne tik jiems padėti įveikti nerimą, bet ir netgi jį atpažinti. Visgi vyresnio amžiaus žmonės ne visada geba įvardinti šį jausmą. Vietoje to, jie dažniau įvardija iškylančius fizinius arba emocinius nerimo simptomus kaip irzlumas, jautrumas, galvos skausmai, raumenų įtampa, pykinimas, virškinimo problemos ar pagreitėjęs širdies plakimas. Todėl nebijokite paklausti senjoro, ar pastarosiomis dienomis jam nepaūmėjo kurie nors iš šių pojūčių“, – teigia L. Mačienė.
Pašnekovė atskleidžia: iš tikrųjų šiandien sustiprėjusį nerimą gali padėti sumažinti patys elementariausi ir visiems gerai pažįstami būdai. Būtent su jais ir kviečiama susipažinti.
Fizinė veikla
„Senjoro“ socialinių paslaugų specialistė teigia, kad fizinis aktyvumas gali padėti atpalaiduoti ir kuriam laikui atsiriboti nuo nerimo kupinų minčių. Todėl fizinio aktyvumo tikrai neturėtų pamiršti ir senjorai.
„Svarbu suprasti, kad fizinė veikla yra ne tik štangų kilnojimas sporto klube. Visų pirma, geriausia ir naudingiausia veikla kiekvienos amžiaus grupės žmonėms – išėjimas pasivaikščioti. Todėl patarčiau senjorams daugiau laiko praleisti lėtai žingsniuojant gryname ore. Tai jie gali daryti tiek vieni, tiek su kompanija. Kitas būdas – mankštos namuose. Tik žinoma, prieš tai vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba lankomosios priežiūros specialistu“, – pataria pašnekovė.
Rutinos išsaugojimas
Kai kuriems pagyvenusiems žmonėms rutinos trūkumas arba jos pametimas gali tapti nerimo šaltiniu. L. Mačienės teigimu, ypatingai šiuo laikotarpiu rutinos laikymasis gali padėti senjorams sumažinti stresą ir suteikti dienai daugiau nuspėjamumo.
„Senjorai gali išbandyti kasdienius arba savaitinius rutinos veiksmus. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį galima eiti apsipirkti, o kiekvieną trečiadienį susitikti su bendraminčiais senjorais, artimaisiais arba lankomosios priežiūros specialistais. Tuo tarpu į kasdienę rutiną galima įtraukti pusryčių, pietų ir vakarienės valgymą konkrečiomis valandomis arba kiekvieną vakarą paskambinti savo artimajam bei eiti miegoti tuo pat metu“, – pasakoja pašnekovė.
Užsiėmimas savo hobiu
Pašnekovė tvirtina: šiuo metu senjorams itin svarbu neapleisti mylimiausių veiklų. Jos teigimu, hobiai gali padėti atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į konkrečią veiklą, taip nuraminant savo mintis.
„Visai nesvarbu, kokia veikla tai būtų – romanų skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, rankdarbiai ar sodininkystė. Mūsų hobiai visada gelbsti atitrūkstant nuo nerimo ir pailsint nuo spartaus naujienų srauto. Todėl rekomenduočiau, kad artimieji paskatintų savo vyresniuosius šeimos narius tęsti jiems malonias veiklas“, – pataria L. Mačienė.
Riboti laiką naujienų sekimui
„Senjoro“ socialinių paslaugų specialistė teigia, kad sekti naujienas apie dabartinę situaciją pasaulyje ir Ukrainoje yra labai svarbu. Tačiau lygiai taip pat ji tikina, kad nuolatinis susikoncentravimas į tai, gali iššaukti kur kas stipresnį nerimą senjorams.
„Naujienos apie karą yra visur – socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, televizijoje ir spaudoje. Visgi nuolatinis jų sekimas prisideda prie patiriamo streso, kuris senjorų emocinei būklei ir psichologinei sveikatai tikrai nėra į naudą. Dėl to patarčiau naujienas reguliariai tikrinti tik vieną ar du kartus per dieną bei siūlyčiau nuo šių įvykių atsiriboti vakarais, prieš einant miegoti“, – teigia L. Mačienė.
Bendravimas
L. Mačienė tvirtina, kad daugelis senjorų išgyvena vienatvės jausmą, todėl šis laikotarpis jiems gali būti kur kas sudėtingesnis emociškai ir psichologiškai. Atsakant į klausimą, kaip jiems padėti – tiesiog pasikalbėkite su jais.
„Šeima – vieni artimiausių mūsų žmonių, su kuriais galime atvirai pasikalbėti. Ypatingai senjorams kiekvienas pokalbis su savo vaiku, anūku ir kitu artimuoju yra neįkainojamas. O šiuo laikotarpiu pokalbiai gali lengviausiai padėti numalšinant nerimą. Visgi, jeigu pažįstate senjorų, kurie neturi su kuo pabendrauti ir drauge užsiimti maloniomis veiklomis, visuomet galite juos užkalbinti patys arba pasiūlyti bendraminčių ir pagalbininkų ieškoti socialiniuose paramos centruose“, – pasakoja darbo su senjorais specialistė.
