Palangos ir Kauno oro vartai jungiasi prie tarptautinės oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programos „Airport Carbon Accreditation“, o Vilniaus oro uostas oficialiai pakviestas žengti jau į antrąjį programos etapą. Dalyvaudami šioje programoje trys mūsų šalies oro uostai apskaičiuoja metinį išmetamų ŠESD kiekį, išreikštą anglies dioksido ekvivalentais (CO2e), vadinamąjį anglies pėdsaką, ir ieško priemonių, kaip maksimaliai sumažinti į aplinką paskleidžiamų emisijų kiekį bei tarptautiniu mastu prisidėti prie aplinkos apsaugos.
Prie pirmojo „Airport Carbon Accreditation“ programos lygio prisijungę Kauno ir Palangos oro uostai nuo šiol įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką. Savo ruožtu sostinės oro uostas šiuos veiksmus atlieka nuo 2016 m., o iki 2021 m. yra numatęs sumažinti vienam keleiviui tenkantį CO2e kiekį 35 proc., lyginant su 2017 m. laikotarpiu.
„Prisijungdami prie „Airport Carbon Accreditation“ programos antrojo lygio, sostinės oro vartai nuo šiol konkrečiais būdais sieks valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką. Tam, kad gautume šią akreditaciją, mūsų komanda parengė valdymo planą, kurį sudaro trys pagrindinės dalys“, – komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
Anot įmonės vadovo, Vilniaus oro uostas ir toliau turės atlikti CO2e emisijų ir sunaudojamos energijos matavimus bei užtikrinti, kad šie duomenys būtų surenkami reguliariai ir tiksliai. Dar vienas įmonės aplinkosauginis įsipareigojimas – tiesiogiai rūpintis CO2e emisijos mažinimu. To pasiekti artimiausiu metu Lietuvos oro uostų komanda ketina Vilniaus oro uoste diegdama pastatų valdymo sistemą, leisiančią kontroliuoti energijos suvartojimą pagal poreikį ir tęsdama pastatų apšvietimo sistemų atnaujinimo darbus. Atnaujintas Vilniaus oro uosto automobilių parkas, taršius automobilius pakeitus mažiau taršiais, taip pat prisidės siekiant sumažinti CO2e emisijas.
„Galiausiai skatinsime kiekvieno mūsų darbuotojo įsitraukimą. Esame numatę sukurti vidinį puslapį darbuotojams, kuriame bus kalbama apie efektyvų energijos vartojimą ir būdus mažinti ŠESD išmetimus tiek įmonėje, tiek kasdienėje veikloje. Nuolatinės kelionės lėktuvais ir oro uostų plėtra yra neatsiejama sparčiai besikeičiančio ir globalaus pasaulio dalis, tačiau šalia to atrandame būdų, kaip dirbti aplinkos apsaugos srityje, įmonės sėkmingas dalyvavimas minimoje programoje tai patvirtina“, – teigia M. Gelžinis.
Sostinės oro vartai šiuo metu turi dvi „Airport Carbon Accreditation“ akreditacijas iš keturių galimų. Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos strategijoje numatyta, kad 2021 m. ir Kauno bei Palangos oro uostai sieks gauti antrojo programos lygio akreditaciją, o Vilniaus oro uostas – pereiti į trečiąjį lygį. Jame ŠESD emisijų valdymas ar mažinimas aprėps ir visas suinteresuotas oro uoste veikiančias šalis bei tokias atliekamas operacijas kaip orlaivių kilimo ir tūpimo ciklas, variklių bandymai, pagalbinių jėgainių veikimas, keleivių antžeminis transportavimas į oro uostą ir pan.
Vilniaus oro uostas šiuo metu yra vienintelis Baltijos šalyse, dalyvaujantis programos antrame lygyje. Rygos oro uostas yra gavęs pirmojo lygio akreditaciją, Talino oro uostas šiuo metu programoje nedalyvauja. Iš viso „Airport Carbon Accreditation“ programoje dalyvauja 246 oro uostai visame pasaulyje, iš jų – 136 Europos oro uostai.
Dalyvavimą ŠESD mažinimo programoje trys šalies oro vartai laiko prioritetiniu aplinkosauginiu uždaviniu. Tačiau Aplinkosaugos strategijoje yra ir daugiau žingsnių, kuriuos įgyvendina Lietuvos oro uostai. Tarp jų kaip ypač svarbūs įvardijami triukšmo mažinimas, gamtinių išteklių išsaugojimas, laukinės gamtos ir bioįvairovės išsaugojimas, atliekų valdymas, atsinaujinančios energijos plėtra ir kiti aplinkosauginiai klausimai.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
