Rugsėjo pradžioje pradėta Palangos oro uosto aerodromo modernizacija jau pasiekė baigiamąją dalį: šiuo metu jau baigti visi pagrindiniai darbai, pakeisti tūkstančiai kvadratinių metrų įvairių dangų, atnaujintas kilimo-tūpimo takas, kitos aerodromo dalys, sumontuota paviršinių nuotekų surinkimo sistema bei požeminiai elektros tiekimo lėktuvams įrenginiai. Atlikus būtinas patikros procedūras – kitą savaitę Palangos oro uostas atnaujins veiklą.
Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, atnaujintas oro uostas turės teigiamą įtaką ne vien keleiviams, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui.
„Nauda, kurią atneš ši Palangos oro uosto rekonstrukcija, yra itin plati. Modernus, veikiantis oro uostas visų pirma generuoja tiesioginę grąžą į valstybės ekonomiką, užtikrina darbo vietas regione, o būtent aviacijai svarbu tai, kad galėsime be papildomų remontų, kurie trukdytų įprastą veiklą oro uoste – toliau plėtoti susisiekimą oru ir nesijaudinti dėl infrastruktūros būklės. Rekonstrukcija vienareikšmiškai prisidės ir prie Lietuvos oro uostų keliamų veiklos tvarumo tikslų, mažinant sunaudojamos elektros energijos kiekį bei CO2 emisijas“, – sako jis.
Šiuo metu baigtas vienas svarbiausių Palangos oro uosto rekonstrukcijos darbų – beveik 2,3 kilometrų ilgio ir 45 metrų pločio kilimo-tūpimo tako atnaujinimas. Pakeisti viršutiniai asfalto ir giliau esantys išlyginamieji sluoksniai. Viso projekto metu pakeista daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos.
Palangos oro uosto signalinių žiburių sistema pertvarkyta taip, kad taptų efektyvesne ir draugiškesne aplinkai – naudotos metalo halogenų lempos pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus nutiestas maždaug 100 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta daugiau nei 600 naujų žiburių. Įdiegus šiuos sprendimus, elektros energijos suvartojimas vien tako apšvietimui po rekonstrukcijos turėtų sumažėti maždaug 20 proc.
CO2 emisijų mažinimo klausimas rekonstrukcijos metu spręstas pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse, po žeme. Pradėjus juos naudoti, Palangos oro uoste daugeliu atvejų nebereikės dyzelinių elektros energijos įrenginių.
„Visi rekonstrukcijos darbai tose oro uosto zonose, kurios turi įtakos saugiai veiklai oro uoste, jau yra atlikti, šiuo metu esame pasirengę oro uosto darbo atnaujinimui kitą savaitę. Iki oro uosto darbo atnaujinimo dar vyks daugybė atliktų darbų bandymų, kurie leis įvertinti ir užtikrinti atliktų darbų kokybę. Esame ramūs ir užtikrinti, kad visas rekonstrukcijos procesas vyko pagal planą ir pasiekėme keltus kokybinius reikalavimus“, – sako Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri atliko pagrindinius oro uosto rangos darbus, vykdomasis direktorius Armands Svikis.
Tikrins kiekvieną oro uosto metrą
Paskutinę savaitę iki Palangos oro uosto atidarymo atliekami įvairūs aviacijos saugos ir saugumo reikalavimų testavimai, kurie svarbūs orlaivių eismui jau atidarius oro uostą.
Siekiant patikrinti, ar žiburiai tinkamai sumontuoti ir tinkamai veikia jų valdymo sistema, jau šią savaitę bus atliekamas specialus bandomasis skrydis arba taip vadinamas „apskraidymas“.
Taip pat bus atidžiai atliekami kiti saugumo užtikrinimo bandymai: aerodromo dangų šiurkštumo, lygumo, aukščių, nuolydžių, atstumų, šviesos srautų ir kiti testavimai.
Dieną prieš oro vartų atidarymą, bus atliekama vadinamoji „šukavimo“ procedūra, tai reiškia itin detalų viso oro uosto ploto patikrinimą.
Veiklą atnaujins kitą savaitę
Kitą savaitę numatomas simbolinis renginys, kuris paskelbs apie Palangos oro uosto atnaujintą darbą, visi skrydžiai bus vykdomi įprastu režimu jau nuo spalio 21 dienos.
Likę rekonstrukcijos darbai bus vykdomi iki 2021 metų gruodžio 1 dienos – procesai vyks jau veikiančiame oro uoste ir įprastoms procedūroms nebus trukdoma.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
