Palangos miškų pertvarkymo planai pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį. STT, vertindama Vyriausybės nutarimo projektą, apimantį penkias šalies savivaldybes, tarp jų ir Palangą, nurodė galimas korupcijos rizikas bei suabejojo dalies planuojamų sprendimų pagrįstumu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo siūloma pritarti Alytaus, Kauno, Palangos miestų, Raseinių ir Utenos rajonų savivaldybėms patikėjimo teise perduotų miestų teritorijose esančių miškų pertvarkymui, antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad siūlomi sprendimai gali kelti korupcijos rizikas, nes projekte nėra pakankamai pagrįstas konkrečių valstybinio miško žemės plotų poreikis, sprendimų būtinybė, proporcingumas ir alternatyvų nebuvimas.
Projektu numatoma apie 138 ha valstybinės miško žemės paversti kitomis naudmenomis, siekiant įrengti infrastruktūros objektus, takus, želdynus, sporto ir laisvalaikio erdves, saulės elektrinę bei kitus objektus.
Atliekant antikorupcinį vertinimą, daug dėmesio skirta didelės apimties miško žemės pertvarkymui Alytaus miesto ir Utenos rajono savivaldybėse (atitinkamai – apie 72 ir 57 ha), kur planuojami sprendiniai pateikti gana abstrakčiai, o konkrečiais panaudojimo tikslais pagrindžiama tik maža dalis miško ploto. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje kitomis naudmenomis planuojama paversti apie 54 ha miško žemės, tačiau konkrečiai pagrindžiamas tik apie 10 ha ploto panaudojimas.
STT taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais yra aišku, ar buvo įvertintos alternatyvos – pavyzdžiui, galimybė įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ar inžinerinius tinklus, nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Tai kelia abejonių, ar tinkamai įvertintas Projekto poveikis miškams.
Projektas vertinamas, kaip ydingas antikorupciniu požiūriu, nes sudaro prielaidas nepakankamai pagrįstam valstybinės reikšmės miškų statuso keitimui, pernelyg plačiai savivaldybių diskrecijai ir atskirų interesų prioritetizavimui viešojo intereso sąskaita.
STT atkreipia dėmesį, kad interesų konflikto rizika buvo konstatuota dar 2022 m., atlikus Žemės įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo buvo siūloma savivaldybėms perduoti administracinio pobūdžio miestų valstybinės žemės valdymo funkcijas, antikorupcinį vertinimą. Tuomet akcentuota, kad, perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldybėms, galėtų kilti situacijų, kai savivaldybių interesai, susiję su teritorijų plėtra, investicijomis ar konkrečių vietos projektų įgyvendinimu, konkuruotų su valstybės interesu užtikrinti skaidrų, racionalų ir viešąjį interesą atitinkantį valstybinės žemės naudojimą.
Su antikorupcinio vertinimo išvada galite susipažinti čia.
