Šiandien Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Mindaugas Skritulskas bei kurorto savivaldybės Tarybos nariai kreipėsi į Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjus – Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto vadovus, taip pat į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą bei KUL generalinį direktorių Audrių Šimaitį dėl nerimą keliančios KUL pozicijos palikti Palangą be kvalifikuotos visą parą teikiamos skubios medicininės pagalbos.
„Mus labai neramina Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės požiūris, kad Palanga tėra nedidelis miestukas, kuriame ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrius gali veikti praktiškai „belekaip“, o gydymo įstaigos medicinos paslaugų paketas susiaurinamas iki tokio minimumo, kad toliau jau nebėra kur“, – nuogąstauja Palangos meras Š.Vaitkus.
Sudarius panaudos sutartį daugiau kaip 20 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos savivaldybės pastangomis kurorte sėkmingai veikė nedidelė, tačiau efektyviai pačias būtiniausias medicinines paslaugas gyventojams bei atostogautojams teikianti ligoninė su ambulatorinių antrinio lygio konsultacijų skyriumi.
Tam, kad būtų teikiamos visos Palangai reikalingos medicinos paslaugos, Savivaldybė prisidėdavo ir finansiškai. Iš Palangos savivaldybės biudžeto buvo finansuojamas pirminio lygio chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, pediatro, papildomos slaugos paslaugos. Vien per pastaruosius dešimt metų buvo nupirkta ir perduota funkcinių lovų už beveik 110 tūkst. eurų. 2015 ir 2016 m. įsigyta ir perduota echoskopas bei endoskopas, jiems iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų. Šiais metais Palangos ligoninei už beveik 90 tūkst. eurų nupirktas greitosios medicinos pagalbos automobilis.
„Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti naujam reformuotam jungtiniam dariniui – Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL), ne kartą sėdome su KUL vadovais ir atstovais derybų dėl Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų ligoninė“ filialo Palangos poskyrio veiklos. Sutarties ateinantiems dešimčiai metų projektas elektroniniais kanalais keliavo ten ir atgal lyg teniso kamuoliukas, bet labai dažnu atveju – neatsižvelgiant į mums svarbias pastabas“, – teigia Palangos meras.
Po netrumpų diskusijų pavyko susitarti, kad Palangos ligoninėje ir toliau bus teikiamos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: kardiologo, reabilitologo, radiologo, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo, echoskopuotojo, endoskopuotojo, oftalmologo.
Dėl traumatologo, neurologo, endokrinologo paslaugų, matyt, teks kreiptis į Klaipėdą, tačiau palangiškiams žadama sudaryti atskirą eilę.
Naikinamos vidaus ligų stacionarinės antrinio lygio paslaugos, t.y. uždaromas visas skyrius, nebelieka ir intensyviosios terapijos. Vietoj to KUL Palangoje mato 10 lovų vidaus ligų dienos stacionarą, kur pacientas su šeimos gydytojo siuntimu galės atvykti procedūroms iš ryto, bet vakarop privalės važiuoti namo. Vadinasi, vyresnio amžiaus, sunkiai vaikštantiems ar nejudantiems palangiškiams šios paslaugos liks neprieinamos.
„Klaipėdos universitetinės ligoninės akivaizdus noras – beveik visą esamą materialinę Palangos ligoninės pastato, kurio savininkė yra Palangos savivaldybė, bazę perorientuoti tik į stacionarinės paliatyvios pagalbos bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas“, – nuogąstauja Palangos meras Š.Vaitkus.
Tačiau didžiausias akibrokštas – KUL ketinimai palikti Palangoje priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kuris labiau primins nedidelės gyvenvietės ambulatoriją.
Iš pradžių KUL atstovai net kalbėjo, kad skubios pagalbos paslaugos Palangoje bus teikiamos tik 12 valandų per parą, vadinasi, vakarais ir naktimis – kurortas liktų be medikų.
Dabar peršamas naujas paslaugų teikimo modelis, kai Palangos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebebus užtikrinamos kokybiškos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugos.
Nepaisant tebevykstančių derybų dėl naujos panaudos sutarties tarp Palangos miesto savivaldybės ir KUL, chirurgai, šiuo metu dirbantys KUL Palangos poskyryje, jau gavo pranešimus apie darbo sąlygų pasikeitimus po įstaigos reorganizacijos. Šiuose pranešimuose nurodama, kad keičiasi jų darbo vieta iš Palangos į Klaipėdą, todėl dauguma chirurgų jau nuo rugsėjo 10 d., t.y. JAU NUO ŠIANDIEN, nesutikdami su pasiūlymu dirbti Klaipėdoje, nutraukė darbo santykius.
Kitaip tariant, Palangos ligoninėje nebeliko gydytojų, galinčių priimti pacientus ir suteikti jiems chirurginę pagalbą, kai nereikalingos sudėtingos medicininės procedūros.
Ką reiškia Palangai tai, jog miestas – didžiausias Lietuvos kurortas – liks be chirurgų ar specializuoto skubios pagalbos gydytojo skubios pagalbos skyriuje?
2023 metais Palanga fiksavo rekordinį 1 mln. 300 tūkst. nakvynių kurorte skaičių, statistiniai duomenys rodo, kad per dešimt pastarųjų metų nakvynių skaičius Palangoje išaugo beveik 0,5 mln.
Turimi duomenys rodo, kad vasaros sezono metu kiekvieną parą Palangos priėmimo – skubios pagalbos skyriuje apsilanko ir medicininės pagalbos ieško nuo 40 iki 60 pacientų, fiksuotas ir pikinis atvejis, kai per parą buvo priimti 75 pacientai.
Jau ši vasara parodė, kad ilgųjų savaitgalių dienomis Palanga pagal čia esančių žmonių skaičių ir koncentraciją tampa kone didžiausias miestas Lietuvoje. Kaip rodo statistiniai duomenys, 2023 m. Vilniaus savivaldybėje gyventojų skaičius siekė 592 tūkstančius, ne ką mažiau Palangoje jų buvo pikinėmis ilgųjų savaitgalių dienomis, pavyzdžiui, šiemet rugpjūčio 12 – 15 dienomis.
Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų, jei Vilnių paliktume be chirurgų priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje? Tuo tarpu KUL visiškai rimtai dėsto, kad Palangai užtenka vidaus ligų gydytojo kvalifikacijos atitinkančių paslaugų, nors apie 50 procentų visų kreipimųsi sudaro tie, kas į Palangos priėmimo – skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl nesudėtingų chirurginių procedūrų.
Esama praktika rodo, kad Palanga jau seniai peržengė vasaros sezono ribas ir jau kelinti metai iš eilės turistų bei svečių srautų sulaukiama ištisus metus. Štai nuo rugsėjo Palangoje prasideda intensyvus konferencijų turizmo sezonas, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje čia vyks Senjorų savaitė, kurioje tikimasi sulaukti tūkstančius senjorų iš visos Lietuvos. Intensyvus laikotarpis laukia gruodį, kai čia suvažiuoja didžiuliai svečių srautai švęsti didžiausių metų švenčių, dešimtis tūkstančių svečių privilioja specializuoti renginiai, tokie kaip Stintų šventė ar koncertai per 2 tūkstančius žiūrovų talpinančioje Palangos koncertų salėje.
Atkreiptinas dėmesys, jog dešimtys tūkstančių šalies gyventojų Palangoje yra įsigiję antruosius būstus, ir jie taip pat trumpiau ar ilgiau gyvena Palangoje ir ne vasaros metu, nors čia nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos.
Jei Palangoje nebus užtikrintos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, kiekvienu panašiu atveju įstaiga kvies Greitosios medicinos pagalbos automobilį ir pacientas bus gabenamas į Klaipėdą, kur ligoninė ir taip turi didelius krūvius. Bus ir tokių atvejų, kai Greitosios medicinos pagalbos automobilis atgabens pacientą į Palangos ligoninę tik tam, kad čia būtų atliktas, pavyzdžiui, kraujo tyrimas ar padaryta rentgeno nuotrauka, o kitas, jau antrasis GPM automobilis, su ta nuotrauka veš ligonį į Klaipėdą.
Tokia situacija yra ne tik absurdiška, bet ir ekonomiškai nenaudinga.
„Ar kas nors paskaičiavo, kiek valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuos tokių automobilių atvykimas iš uostamiesčio ir tų beveik 4000 ar 5000 pacientų per tris mėnesius transportavimas į Klaipėdą? Ar yra numatyta kokia nors transportavimo alternatyva, kai į Klaipėdą naktį atgabentas pacientas iš Palangos po apžiūros bus išleistas iš ligoninės ir turės pasiekti namus ar nakvynės vietą Palangoje savarankiškai? Ar paskaičiuota, kiek greitosios medicinos pagalbos automobilių, turėsiančių važinėti tarp Palangos ir Klaipėdos, galimai savalaikiai nepasieks tų žmonių, kuriems gresia pavojus gyvybei?
Tenka apgailestauti, kad KUL, deklaruojanti apie šiuolaikius bei iš užsienio perimamus pažangius gydymo modelius, visiškai neįsivaizduoja, kokia yra Palangos specifika ir kad tai, kas tinka nedideliam Lietuvos provincijos miesteliui, nepriimtina milijoninius nakvynių skaičius generuojančiam kurortui.
Mes prašome visų institucijų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, įsiklausyti į mūsų argumentus ir tarpininkauti užtikrinant Palangos ligoninėje chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugas ir/arba skubios pagalbos gydytojo darbą 24 val. per parą“, – teigiama Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Klaipėdos universiteto ir KUL vadovybei išsiųstame rašte.
Tamara Zaiceva
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Atstovė spaudai
