Dokumentuose – sandėliai ir garažai, o internetinėse apgyvendinimo rezervavimo platformose jau siūloma išsinuomoti patogiam poilsiui kurorte visiškai pritaikytus loftus su baseinu kieme. Seimo kontrolierės nustatė, kad institucijos veikė aplaidžiai ir nesiėmė visų priemonių, kad užkirstų kelią galimai savavališkoms statyboms Palangoje.
Seimo kontrolierių iniciatyva atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2024 m. gavusi pranešimą dėl galimai neteisėtų statybų Medvalakio g. 27 esančiame žemės sklype, atliko pastatų patikrinimą ir surašė savavališkos statybos aktą dėl įrengto baseino. Tačiau nebuvo vertinta, ar po atlikto remonto patalpų paskirtis iš garažų nebuvo pakeista į gyvenamąją. Atsižvelgusi į tai, Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė konstatavo, kad inspekcija valstybinę statybų priežiūrą vykdė atsainiai.
Tuo tarpu Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė, įvertinusi viešai prieinamą informaciją apie pastatuose įrengtas nuomojamas poilsio patalpas, kreipėsi į savivaldybę prašydama atlikti šių patalpų naudojimo patikrinimą. Savivaldybė ne tik neatliko patikrinimo, nurodydama, kad jis bus atliktas vėliau, bet ir nesiėmė vertinti, ar patalpose atliktiems remonto darbams turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Atkreiptinas dėmesys, kad institucijų pareiga – užtikrinti teisėtą ir skaidrią statybų bei statinių naudojimo valstybinę priežiūrą, o gero administravimo principai įpareigoja veikti rūpestingai, objektyviai ir visapusiškai vertinant visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju to nebuvo padaryta, todėl Seimo kontrolierės konstatavo, kad tiek inspekcija, tiek savivaldybė, spręsdamos patalpų paskirties keitimo klausimą, joms įstatymų pavestas funkcijas vykdė ir toliau vykdo formaliai, taip pažeisdamos gero viešojo administravimo principą.
Palangos miesto savivaldybės merui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai rekomenduota imtis priemonių, kad valstybinė statybų ir statinių naudojimo priežiūra būtų atliekama visa apimtimi.
NT specialistai: tokia praktika Palangoje nėra nauja
Viešai prieinamoje TPDRIS sistemoje šiuo metu nepavyko rasti aiškiai paskelbto projekto dėl Medvalakio g. 27 pastatų paskirties keitimo. Tačiau NT specialistai pastebi, kad praktikoje tokiais atvejais pirmiausia dažnai atliekama rekonstrukcija ar įrengiamos gyvenimui pritaikytos patalpos, o oficialios paskirties keitimo procedūros inicijuojamos tik vėliau.
Dažniausiai formaliai negyvenamosios paskirties pastatuose po rekonstrukcijos įrengiamos virtuvės, vonios kambariai, miegamos vietos, terasos ar net baseinai, o vėliau tokie objektai siūlomi trumpalaikei nuomai kaip loftai ar apartamentai.
Specialistų teigimu, tokia praktika dažniausiai siejama su ilgesnėmis ir sudėtingesnėmis gyvenamosios paskirties keitimo procedūromis. Tokie procesai gali užtrukti ne vienerius metus, todėl neretai susiklosto situacijos, kai formaliai negyvenamosios paskirties patalpos jau būna naudojamos poilsiui ar trumpalaikei nuomai.
Būtent todėl Seimo kontrolierės savo išvadose akcentavo, kad institucijos turėtų vertinti ne tik atliktus statybos ar rekonstrukcijos darbus, bet ir faktinį patalpų naudojimą bei tai, ar tokia veikla atitinka teritorijų planavimo ir statybos reikalavimus.
Institucijos turėjo vertinti ne tik baseiną, bet ir patalpų naudojimą
Institucijos tokiais atvejais turėjo vertinti ne tik atskirus statybos darbus, pavyzdžiui, baseino įrengimą, bet ir faktinį pastatų naudojimą. Kitaip tariant – ar dokumentuose kaip garažai ar sandėliai nurodytos patalpos realiai nėra naudojamos gyvenimui ar trumpalaikei nuomai.
Jei būtų nustatyta, kad negyvenamosios paskirties patalpos faktiškai naudojamos kaip gyvenamosios, institucijos galėjo:
- inicijuoti papildomus patikrinimus;
- vertinti, ar rekonstrukcijai reikėjo statybos leidimo;
- tikrinti, ar nebuvo savavališkai pakeista patalpų paskirtis;
- taikyti administracinę atsakomybę;
- reikalauti pašalinti pažeidimus ar atkurti teisėtą būklę.
Specialistų teigimu, tokias situacijas nustatyti nėra sudėtinga, nes dažnai viešoje erdvėje patys objektai reklamuojami kaip apartamentai ar loftai trumpalaikei nuomai, nors oficialiuose dokumentuose jų paskirtis išlieka negyvenamoji. Būtent todėl Seimo kontrolierės akcentavo, kad institucijos turėjo veikti aktyviau ir visapusiškai įvertinti situaciją.
Žmogiškai vertinant, institucijos negali matyti kiekvieno remonto
Žmogiškai žiūrint, savivaldybės darbuotojui tikrai nėra paprasta žinoti apie kiekvieną remontą ar vidaus įrengimą mieste. Ypač Palangoje, kur vyksta daug rekonstrukcijų, remontų ir NT projektų. Institucijos fiziškai negali nuolat stebėti visų objektų.
Dažniausiai apie galimus pažeidimus sužinoma:
- gavus gyventojų skundus;
- pastebėjus viešus skelbimus internete;
- iš socialinių tinklų ar nuomos platformų;
- per statybų inspektorių patikrinimus;
- kai atsiranda neatitikimų dokumentuose.
Todėl pati problema dažniausiai nėra tai, kad savivaldybė „nežinojo“. Klausimai atsiranda tada, kai jau gavus informaciją ar signalus institucijos neatlieka visapusiško vertinimo.
Šiuo konkrečiu atveju Seimo kontrolierės ir akcentavo būtent tai — kad gavus informaciją apie galimus pažeidimus buvo apsiribota siauru vertinimu, neanalizuojant, ar garažų paskirties patalpos faktiškai nėra naudojamos gyvenimui ar nuomai.
Tai gana svarbus skirtumas:
- viena yra nepastebėti iš karto;
- kita — gavus signalą neįvertinti visos situacijos.
Parengta pagal Seimo kontrolierių įstaigos informacija
