Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pagerbtas pirmasis Prezidentas
„Šiandien švenčiame ypatingą progą. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia į mylimą Palangą simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas“, ¬– kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Prezidentas G. Nausėda.
Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, kad A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Visa savo esybe A. Smetona tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, jog Palanga visada mokėjo ir moka pagerbti istorines asmenybes, labai didelį dėmesį miesto paveldui ir istorijai. Minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, Palanga jau pagerbė tarptautiniam arbitražui vadovavusį J. Simpsoną, kurio lemiamas žodis padėjo Palangą grąžinti Lietuvai. Prieš keletą metų įrengiant Signatarų alėja taip pat įamžinti Palangos progimnazijoje besimokę keturi būsimieji Vasario 16-isios Nepriklausomybės Akto signatarai. Šiandien Palangoje pagerbtas A. Smetona – didelis Palangos mylėtojas.
Renginyje dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius taip pat pabrėžė, kad Prezidentas A. Smetona mėgo Palangą, visuomet čia buvo laukiamas ir dažnai lankydavosi. „O šis paminklas mums primins, kad kultūra yra raktas, atrakinantis daug naratyvų, daug požiūrių ir daug širdžių“, – ¬ kalbėjo kultūros viceministras.
Dažnai lanklydavosi
Pastatyti Palangoje paminklą Prezidentui Antanui Smetonai apsispręsta, kadangi A. Smetonos veikla yra ženkliai susijusi su Palanga. Jis ne tik mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus – jo pėdsakai Palangoje labai ryškūs ir dėl to, kad Antanas Smetona suvaidino itin svarbų vaidmenį tarptautiniame ginče, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga.
Paminklui parinkta ne tik labai graži, bet kartu ir simboliška vieta – Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esantis skveras, supamas grafų Tiškevičių laikmečio medinių vilų ir esantis šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus.
Atskleidžia asmenybę
Paminklas akį traukia savo neįprastu vaizdu – jis primena didelį atviruką ar knygą su Prezidento atvaizdu. Skulptūros autorių teigimu, tokia forma pasirinkta ne atsitiktinai – ja siekta atskleisti Antano Smetonos asmenybės daugialypiškumą.
Norint tai atskleisti, pasak architekto Gedimino Antano Sakalio, ieškota naujovišką požiūrį turinčio skulptoriaus, galinčio įgyvendinti šį sumanymą. Juo tapo Kazys Venclova. „Dirbant kartu rastas sprendimas vienoje skulptūroje sutalpinti svarbiausius A. Smetonos bruožus ¬– tvirtą politiką, švietėjišką veiklą ir tautos suvienijimo dvasią“, – kalbėjo G. A. Sakalis.
Tiesa, teko gerokai pasukti galvas, ieškant atsakymo, kokia skulptūros forma geriausiai atspindėtų Prezidentą Antaną Smetoną. Anot K. Venclovos, tai buvo pakankamai sudėtinga užduotis. „Jei būtume lipdę skulptūrą, tai būtų tik įsivaizduojamas Prezidentas, o ne toks, kokį matome nuotraukoje. Todėl A. Smetonos įamžinimui pasirinkta žinomiausia jo nuotrauka – ta, kurią žino visi šalies gyventojai – su paradine apranga, ordinais“, – pasakojo K. Venclova.
Atvirukas – knyga
Jau pati skulptūros forma – atvirukas ar knyga – atspindi švietėjišką A. Smetonos veiklą. Skulptūrinę kompoziciją su pjedestalu sujungia ir pačią kompoziciją labai išryškina į atviruką –knygą įkomponuotas skirtukas – „Šviesos spindulys“. Jis tarsi palydi žiūrovą iki skulptūros, kviečia praeivius prieiti ir pabendrauti su A. Smetona. Ši architektūrinė mintis kartu tampa kaip telkiantis švyturys į jūrą nuo kranto, su šviesos spinduliu iš Vilniaus. Naktį šią kompozicinę idėją atkartos šviesos srautas link gatvės, tarsi spindulys į jūrą.
Tvirtą politiką simbolizuoja pati skulptūros medžiaga – plienas, nes geležis asocijuojasi su valia, tvirtumu, stiprybe.
Skulptūrinę kompoziciją reikėjo pritaikyti ir gamtinei aplinkai. Norėdami įsitikinti, kad skulptūra Palangoje tikrai gražiai atrodys ir puikiai įsilies į aplinką, skulptoriai išpjovė lygiai tokio dydžio, kaip planuojama skulptūra, maketą ir pastatė skulptūrai parinktoje vietoje. „Kone dvi dienas stebėjome – ryte, dieną, vakare, naktį – kaip žmonės reaguoja. Galiausiai nusprendėme: gerai, darom“, – pasakojo G. A. Sakalis.
Pjedestalo kompozicija pasirinkta lenktų linijų, kuri pasikartoja Gedimino g. ir Birutės al. susikirtime. Nuo A. Mickevičiaus gatvės pjedestalinė kompozicija su gerai atsiveriančia erdve laiptais žiūrovą palydi link skulptūrinės kompozicijos. Iš kitos Birutės al. pusės pjedestalo plokštuma daugiau akcentuota ir vertikali, tarsi pristabdant praeiviui staigiai atsiveriančią erdvę link skulptūrinio akcento.
Skverelyje prie skulptūros įrengti suoliukai, kad žiūrovai galėtų susėsti ir pabendrauti tiek su A. Smetona, tiek ir tarpusavy.
Paminklo Prezidentui Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų įrengimo meninės-architektūrinės idėjos autoriai – Gediminas Antanas Sakalis ir Kazys Venclovas.
Jurgita Vanagė
Palangos miesto savivaldybės
Mero patarėja
