Metų pabaigoje darbdaviai neretai skiria darbuotojams premijas, siekdami paskatinti juos už gerai atliktą darbą ar pasiektus rezultatus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas aiškiai skiria dvi premijų rūšis – premiją už atliktą darbą ir premiją darbdavio iniciatyva, o jų teisinės pasekmės darbuotojui ir darbdaviui nėra tapačios.
Darbo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad premijos gali būti skiriamos dviem tikslais: atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbo teisės aktuose nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka, arba darbdavio iniciatyva paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar pasiektus rezultatus.
„Kai premijos skyrimas yra numatytas darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kolektyvinėje sutartyje ir siejamas su konkrečių tikslų įgyvendinimu ar darbo rezultatų pasiekimu, darbdaviui kyla pareiga tokią premiją skirti ir išmokėti, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Jeigu darbuotojas įvykdo sutartas ar nustatytas sąlygas, jis turi teisę reikalauti, kad premija būtų jam išmokėta. Svarbu žinoti, kad darbdavys privalo išmokėti tokią premiją net ir tuo atveju, jei darbuotojui yra užfiksuotas darbo pareigų pažeidimas.“
VDI taip pat primena, kad net ir pasibaigus darbo santykiams darbdaviui gali kilti pareiga išmokėti premiją. Darbo kodekso 142 straipsnio 3 dalis numato, jog darbuotojui turi būti sumokėta premija, proporcinga faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį, už kurį ji skiriama, jeigu šalys nėra sutarusios kitaip.
Kita premijų rūšis – darbdavio iniciatyva skiriama skatinamoji premija. Ji mokama darbdavio sprendimu, siekiant motyvuoti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar pasiektus rezultatus. „Tačiau tokios premijos skyrimas yra darbdavio teisė, o ne pareiga, todėl darbuotojas jos reikalauti negali, – akcentuoja Š. Orlavičius. – Vis dėlto skatinamųjų premijų skyrimas turi atitikti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Darbo kodekso 26 straipsnyje.“
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu darbuotojas per paskutinius 6 mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą, skatinamoji premija jam gali būti neskiriama. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys metų pabaigoje nusprendžia premijuoti visus darbuotojus, pareigų pažeidimą padariusiam darbuotojui premija gali būti nemokama. Svarbu, kad toks pažeidimas būtų tinkamai ištirtas, priimtas darbdavio sprendimas ir darbuotojas apie tai būtų informuotas raštu.
Š. Orlavičius pabrėžia, kad tiek premija už atliktą darbą, tiek skatinamoji premija yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis, tačiau ne visos premijos yra įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį, kai jis turi būti mokamas pagal Darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas.
Pažymėtina, kad į vidutinį darbo užmokestį nėra įskaitoma darbdavio iniciatyva mokama skatinamoji premija, kurios tikslas – motyvuoti ar paskatinti darbuotoją ir kurios skyrimo kriterijai nėra nustatyti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar darbdavio vidaus teisės aktuose. Tačiau į vidutinį darbo užmokestį įskaitoma premija, mokama už atliktą darbą ar dirbtą laiką, kai jos mokėjimo pareiga ir aiškūs skyrimo kriterijai yra įtvirtinti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus dokumentuose.
VDI ragina darbdavius metų pabaigoje atsakingai įvertinti premijų skyrimo pagrindus ir laikytis Darbo kodekso nuostatų, o darbuotojus – domėtis, kokiai premijų rūšiai priskiriama jiems skiriama išmoka ir kokias teises ji suteikia.
Valstybinė darbo inspekcijos informacija
