Mirus žmogui, artimieji ne tik patiria skausmą, privalo pasirūpinti laidojimo reikalais, bet ir susiduria su teisiniais klausimais, į kuriuos ne visada žino atsakymų. Kokiais dokumentais būtina pasirūpinti? Kas ir kaip privalo vykdyti paskutiniąją mirusiojo valią? Kaip tvarkyti paveldėjimo reikalus, ką daryti su žmogaus skolomis ir kodėl negalima leisti jo pinigų? Specialistai pataria, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir kur ieškoti atsakymų.
Karolina Jancevičiūtė, atsisveikinimo namų „Rekviem Kaunas“ administracijos vadovė, pasakoja, kad mirus artimajam, pirmiausia apie tai reikia pranešti bendrosios pagalbos centrui telefonu 112. Tuomet reikės sulaukti, kol į įvykio vietą atvyks medikai bei policijos pareigūnai.
„Atvykę medikai išrašys laikinąją medicininę pažymą. Ją bus galima pateikti šeimos gydytojui, kuris išduos mirties liudijimą. Tuomet, artimieji turėtų susisiekti su ritualines laidojimo paslaugas teikiančia įmone, kuri pasirūpins velionio transportavimu“, – pirmuosius svarbiausius žingsnius vardija specialistė.
Kremavimas ir laidojimas
Konstatavus žmogaus mirtį, paprastai artimiausi šeimos nariai susitaria, kaip, kur ir kada atsisveikins su mirusiuoju. K. Jancevičiūtė sako, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į mirusiojo testamente ar išankstinėje laidojimo sutartyje išreikštą valią.
„Jeigu velionis nėra nurodęs, kaip norėtų būti palaidotas, dėl laidojimo būdo sprendžia artimieji“, – patirtimi dalijasi K. Jancevičiūtė.
Vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių – nuspręsti, ar palaikai bus kremuojami, ar laidojami į žemę. Gražvydas Vaicieka, Kėdainiuose veikiančio „Lietuvos krematoriumo“ administracijos vadovas, paaiškina, kad mirusiojo palaikus kremuoti galima tuomet, jeigu žmogus buvo išreiškęs tokį norą, arba niekur nėra užfiksuota, jog būti kremuotas nenorėjo.
„Artimieji kremavimo įmonei turi pateikti prašymą. Šiuo atveju kalbame apie pačius artimiausius velioniui asmenis – sutuoktinį, vaikus, tėvus, brolius ar seseris, senelius, anūkus ar partnerį(-ę). Kitų asmenų prašymo be papildomo pagrindimo tenkinti negalėtume“, – paaiškina G. Vaicieka.
K. Jancevičiūtė papildo, kad visais atvejais, kai žmogus nėra išreiškęs išankstinės valios dėl kremavimo ir laidojimo, šiuos sprendimus bendru sutarimu priima jo artimieji.
„Visus rūpesčius geriausia patikėti ritualines laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri pasirūpins, kad atsisveikinimas įvyktų sklandžiai, būtų įgyvendinta velionio valia bei artimųjų atsisveikinimo vizija” – pataria pašnekovė.
Kam reikalingas testamentas
Dr. Justinas Usonis, advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ advokatas, nurodo, kad Lietuvoje asmenys gali sudaryti oficialųjį testamentą, kurį turi patvirtinti notaras arba konsulinis pareigūnas, arba asmeninį testamentą, kurį surašo patys. „Svarbu atsiminti, kad asmeninį testamentą per vienerius metus po žmogaus mirties privalo patvirtinti teismas“, – pataria J. Usonis.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad testamentu galima palikti tik velioniui priklausiusį turtą – t. y., jei velionis turėjo sutuoktinį, turtą įgijo kartu santuokos metu ir nebuvo sudaryta turto pasidalijimo ar vedybinė sutartis, turtas yra laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe ir testamentu yra paliekama tik mirusio sutuoktinio pusė nuo bendro turto.
„Testamente taip pat galima nurodyti prievoles ar įsipareigojimus, kuriuos turės įvykdyti turtą paveldintys asmenys, norėdami gauti palikimą. Žinoma, visos neteisėtos, visuomenės papročiams prieštaraujančios ar geros moralės reikalavimus pažeidžiančios testamente nurodytos sąlygos, negalioja“, – nurodo teisininkas.
Palikimu perduoda ne tik turtą
Viena svarbiausių po laidotuvių artimiesiems tenkančių teisinių užduočių – sutvarkyti paveldėjimo reikalus.
Anot J. Usonio, jeigu velionis nepalieka testamento, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai jam priklausiusį turtą paveldi pagal eilę: pirmiausia – vaikai, jeigu jų nėra arba jie paveldėjimo atsisako – tėvai ir vaikaičiai, tuomet – seneliai ir provaikaičiai ir t. t. Žmogaus sutuoktinis pagal įstatymą paveldi kartu su vaikais, tėvais ir vaikaičiais.
Teisininkas pabrėžia, kad paveldėjimas yra ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Kitaip tariant, priėmus palikimą, atsakoma ir už palikėjo pareigas, ar su turtu susijusias skolas.
„Priėmus palikimą, įpėdiniui kartu su paveldimo turto nuosavybės teise, pereina ir palikėjo įsipareigojimai, tai reiškia, ir skolos. Svarbu žinoti, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Vis dėlto yra būdas apsisaugoti. Norint apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, pareiškime apie palikimo priėmimą galima nurodyti, kad palikimą pageidaujama priimti pagal turto apyrašą – tokiu atveju už palikėjo skolas bus atsakoma tik paveldėtu turtu“, – praktiniais patarimais dalijasi teisininkas.
Palikimo perėmimo reikalais rūpinasi notaras. Dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Kuris notaras jums priskirtas pagal teritoriją, rasite tinklalapyje https://www.notarurumai.lt, pasirinkę miestą arba regioną ir gatvę arba seniūniją, kurioje buvo deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Užsienyje gyvenantys asmenys gali įgalioti advokatą tvarkyti jų palikimo reikalus.
„Kad viskas vyktų kuo sklandžiau, rekomenduojama visus reikiamus dokumentus (jų elektronines kopijas) notarui nusiųsti ir suderinti iš anksto el. paštu – pvz., likus savaitei iki sutarto vizito. Tuomet vizito metu lieka tik atsinešti dokumentų originalus ir pasirašyti dokumentus, nereikės laukti, kol notaras juos ruoš“, – pataria J. Usonis.
Anot jo, būna atvejų, kai palikimo klausimai yra sudėtingi, reikia papildomai pasiaiškinti dėl skolų ar kitų įsipareigojimų. Tuomet patartina papildomai pasitarti su teisininku, kuris galėtų plačiau paaiškinti atliekamų veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Svarbu žinoti
Kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami. Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.
Teisininkas pabrėžia, kad mirus artimajam jo pinigų negalima leisti, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
„Gali atsitikti taip, kad šiuos pinigus paveldės kažkas kitas, pvz., asmuo, kuriam turtas ar jo dalis palikta testamentu. Tokiu atveju galite sulaukti pretenzijų dėl pasisavinto svetimo turto, – perspėja J. Usonis.
Renata Rimkutė
