Dauguma šiuolaikinių organizacijų taiko įvairias motyvacines priemones, kad paskatintų savo darbuotojus siekti numatytų tikslų. Algos kėlimas, premijos, darbdavio organizuojamos kelionės ir panašūs dalykai patektų į populiarių motyvacinių priemonių sąrašą. Žinoma, dalis jų, kaip, pavyzdžiui, renginiai ar kelionės per pandemiją įgavo kitokią formą. Vis dėlto daugelis vadovų sutiktų, kad tokios priemonės duoda trumpalaikį rezultatą, o kaip užtikrinti darbuotojų įsitraukimą ilgalaikėje perspektyvoje?
Darbo pasiūlymai čia »
Personalo atrankos įmonės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė išskiria tris dažniausiai darbdavių naudojamų motyvavimo priemonių grupes. Tai finansinis paskatinimas, siejamas su darbuotojų darbo rezultatais, darbuotojų lojalumo stiprinimas investuojant į tokius dalykus kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų fondai ir pan. Trečiąją grupę sudaro priemonės, skirtos geros atmosferos darbinėje aplinkoje kūrimui, profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso išlaikymui.
„Pastebime, kad patys darbuotojai vis dažniau tikisi įvairių papildomų verčių ir darbo pokalbiuose jau dažniausiai klausia ne tik apie atlyginimą ir priedus, bet ir apie papildomas vertes, tokias kaip sveikatos draudimas ir kitos“, – sako J. Lemešiūtė.
Žinoma, kiekvienas žmogus turi savitų poreikių, tad tos pačios motyvacinės priemonės nebus visiems vienodai svarbios, tačiau esminiai principai aktualūs visiems. O tyrimai rodo, kad didžiausią vertę kuria ir užsidegimą ne tik gerai atlikti paskirtą užduotį, bet ir norą siekti daugiau, labiausiai skatina vidinė motyvacija, tad būtent į ją krypsta šiuolaikinių vadovų dėmesys.
„Leading science“ išskiria 3 pagrindinius vidinę darbuotojų motyvaciją skatinančius veiksnius. Tai prasmingi komandos ir vadovo santykiai, leidžiantys dažnai ir atvirai bendrauti, savarankiškumo ir pasitikėjimo rodymas darbuotojams bei darbuotojų stipriųjų pusių ir užduočių, kurios jam patikimos, suderinimas. Su tuo sutinka ir Lietuvos įmonių vadovai.
„Naujos kartos vadovai kiekviename komandos naryje bando įžvelgti neišnaudotą potencialą, surasti jam tinkamiausias užduotis, kad žmogus atsiskleistų ir jaustųsi darbe gerai, nes tik tokiu būdu pasiekiama norimų rezultatų. Kiekvienas gali turėti puikių idėjų, kurios turi būti išgirstos, kitu atveju tu kaip vadovas lieki tik su ta informacija, kurią valdai ir apriboji save nuo galimybės sužinoti kažką naujo“, – įsitikinusi vienos didžiausių buhalterines paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje „BNM Finance“ vadovė Simona Matiukienė. Jos teigimu, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio, kiekvienas darbuotojas joje turi jaustis reikšmingas ir suprasti savo įtaką.
Įmonės darbuotojai – partneriai, o ne pavaldiniai
Pasakodama apie įmonėje taikomas motyvacines priemones, S. Matiukienė pažymi, kad skirtingų kartų atstovams aktualūs skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, jaunesniems kolegoms svarbu išbandyti save kuo platesnėse profesinėse veiklose, galimybė kilti karjeros laiptais įmonės viduje, vyresnieji vertina stabilumą, galimybę skirti daugiau laiko savo hobiams, artimiesiems ir pan. Tačiau kaip svarbiausią ir darbuotojams aktualiausią aspektą S. Matiukienė išskiria įmonėje taikomą partnersytės modelį.
„Vietoj tradicinio darbdavio-darbuotojo santykių modelio dirbame partnesytės principu, t.y. kuriame partnerių, kurie dalinasi nauda ir atsakomybėmis, santykius. Kiekvienas darbuotojas gauna pajamų dalį nuo klientui išrašytos sąskaitos. Tai reiškia, jog pritraukti ir išlaikyti mūsų darbu patenkintus klientus yra visų darbuotojų atsakomybė, tiesiogiai lemianti ir finansinį atlygį. Tokiu būdu ne tik sukuriamas visuotinis sąmoningumas, bet ir mažinama administracinio darbo planuojant ir valdant darbuotojų laiką, stengiantis užtikrinti kuo didesnį produktyvumą“, – sako įmonės vadovė. Jai pritaria ir J. Lemešiūtė.
„Nors finansų apskaitos pozicijoms tokia motyvacinė sistema taikoma retai, ji padeda kurti didesnį darbuotojų įsitraukimą ir skatinti savininkiškumą, kas ir nulemia didesnį darbuotojų rezultatyvumą. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, rezultatyviausi darbuotojai iš kitų išsiskiria būtent savininkiškumu“, –sako. J. Lemešiūtė.
S. Matiukienė priduria, jog dažna motyvacinė priemonė buhalterines paslaugas teikiančiose įmonėse yra darbuotojų skatinimas už naujai atvestus klientus. „Vis dėl to mūsų patirtis rodo, kad gaudamas dalį pajamų už kiekvieną atliktą darbą darbuotojas yra labiau suinteresuotas visuose paslaugos teikimo etapuose, siekia nuolatinio kliento pasitenkinimo darbo kokybe ir procesu. Mums toks modelis labai pasiteisina – visi stengiasi dirbti kuo kokybiškiau ir produktyviau“, – pažymi S. Matiukienė.
Lankstumas didelėje įmonėje – misija įmanoma?
„BNM Finance“ šiuo metu turi 70 darbuotojų, o šiemet planuoja didinti komandas gretas dar beveik 50 proc. Pastarųjų 3 metų įmonės darbuotojų kaitos rodiklis – vos 15 proc. Maža darbuotojų kaita – vienas pagrindinių rodiklių, iliustruojančių, kad organizacijai pavyksta išlaikyti motyvuotus darbuotojus. Tačiau didelės, konsultacines paslaugas teikiančios įmonės maža darbuotojų kaita paprastai negali pasigirti. Kaip vieną esminių sąlygų, būtiną stabilumui išlaikyti S. Matiukienė įvardija įmonės lankstumą.
„Per veiklos dešimtmetį patyrėme ne vieną plėtros etapą. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip smarkiai plečiamės, siekiame išlaikyti tokį lankstumą, kuris būdingas mažoms įmonėms. Viena priežasčių, dažnai apribojančių lankstumo galimybes įmonėse yra sudėtinga hierarchinė struktūra, tad atitinkamai pasirinkome ir tokią įmonės struktūrą, kuri leidžia išlaikyti mažos įmonės privalumus su didelės įmonės galimybėmis ir resursais. Įmonė padalinta į mažus vienetus-padalinius, kuriuose vadovai turi pilnus įgaliojimus ir yra laisvi priimti reikiamus sprendimus čia ir dabar. Tai suteikia darbuotojams galimybes siūlyti, diegti naujoves ir tą daryti greitai“, – patirtimi dalijasi S. Matiukienė. Pasak jos, būtent lankstumas padeda skatinti darbuotojų įsitraukimą ir jaustis svarbia įmonės dalimi.
„Kai prarandamas lankstumas – prarandamos ir galimybės augti, žmonės jaučiasi bejėgiais kažką pakeisti, todėl nustoja siūlyti idėjas, nuleidžia rankas manydami, kad jie nereikšmingi ir negalintys kažko pakeisti. Taip įmonės apriboja savo galimybes atskleisti darbuotojų potencialą ir talentą“, – neabejoja „BNM Finance“ vadovė.
Asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas tampa prioritetu
Kaip dar vieną svarbią aplinkybę, lemiančią darbuotojų pasitenkinimą savo profesine veikla įmonės vadovė įvardija asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą. O tyrimai rodo, jog tūkstanmečio kartai priklausiantiems darbuotojams, kurių šiuo metu rinkoje yra daugiausia, asmeninio ir profesinio gyvenimo harmonija yra ypatingai svarbus ir motyvuojantis veiksnys. Nenuostabu, nes spartėjat darbo ir gyvenimo tempams, viešojoje erdvėje vis dažniau prabylama ir apie perdegimo sindromą, o pasaulio sveikatos organizacija perdegimą yra įtraukusi į tarpautinių ligų klasifikatorių. Psichologai sutinka, jog siekiant neperdegti ir išvengti sveikatos sutrikimų būtina gyvenime siekti pusiausvyros ir atitinkamai susidėlioti prioritetus.
S. Matiukienės teigimu, darbdavys turi suteikti darbuotojui galimybę planuoti savo darbo laiką ir krūvį lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kokios yra žmogaus ambicijos ir konkrečiu momentu sau išsikelti tikslai.
„Kiekvienas yra savo gyvenimo šeimininkas ir turi atitinkamai planuotis savo darbo laiką. Dėl šios priežasties visuomet kalbamės su darbuotojais, kad surastume jų poreikius ir prioritetus atitinkantį krūvį. Jei šiuo metu prioritetas yra užsidirbti daugiau, galima atitinkamai didinti krūvį, jeigu tikslas daugiau dėmesio skirti savo hobiams, šeimai ar kitiems dalykams – pasirenkamas tokį tikslą atliepiantis krūvis“, – pažymi S. Matiukienė.
Agota Adomavičiūtė
Komunikacijos specialistė
We are marketing, UAB
