Palangos kurortas, šiltuoju metų laiku sulaukiantis gausesnio poilsiautojų antplūdžio, gerai žino – ar sezonas bus sėkmingas, didele dalimi priklauso nuo oro. Todėl nuo seno čia gyva tradicija pavasarį pasitikti ypatingai – atrakinant žemę, dainuojant pavasario dainas, džiaugiantis žirgais ir gamta. Palangoje balandžio pabaigoje aidės viena svarbiausių šio krašto švenčių – Jurginės, simbolizuojančios gamtos pabudimą, šviesos ir žalumos sugrįžimą, gyvybės pergalę prieš stingdantį šaltį.
Legendomis apipinta tradicija – gyva ir šiuolaikinė
Šiemet Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus!“ švenčiamas jau 35-ąjį kartą. Tai ne tik folkloro šventė, bet ir simbolinis gamtos budinimo ritualas, įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Festivalio širdis – legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Pagrindinė šventyklos ašis rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas. Pasak Palangos kultūros centro etnografės ir ilgametės festivalio organizatorės Zitos Baniulaitytės, ši šventė suvienija gamtą, žmogų ir gyvąją tradiciją. Šiemet festivalis skirtas Lietuvių liaudies dainų metams paminėti.
Šiemet šventei ruošiamasi 35 dienas
Jubiliejiniam, 35-ajam Jurginių festivaliui, visa Palanga ruošiasi net 35 dienas. Pirmąją savaitę intensyviai tvarkyta pagrindinė festivalio vieta – Birutės parkas: mokiniai sodino daigelius, kėlė inkilus, bendruomenė švarino aplinką, o folkloro ansamblis „Mėguva“ išbandė, kaip parke skamba jų dainos. Antrąją savaitę Palangos turgus kartu su vietos tautodailininkais kvietė gyventojus ir svečius pasigaminti pagrindinį festivalio simbolį – žirgelį. Trečioji savaitė buvo skirta kūno paruošimui intensyviam Jurginių savaitgaliui – juk teks žingsniuoti po visą Palangą, šokti aplink medžius ir nugalėti baisųjį smaką. Ketvirtąją, pažintinę savaitę, vietos gyventojai gilinosi į Jurginių simboliką, pasakojo apie Jurgio ir smako legendą. Paskutinę – kūrybos savaitę – miestas bus išpuoštas Jurginių šventei, bus švenčiamos Velykos, o visi kvies draugus ir artimuosius į festivalį, kuris prasidės balandžio 23 d. Šventė kasmet tampa bendru kūrybiniu vyksmu, kuriame dalyvauja vietos darželiai, mokyklos, bendruomenės, kūrėjai, savanoriai. Palangos kultūros centras kryptingai plėtoja šventę, kad ji būtų aktuali ne tik folkloro mylėtojams, bet ir kiekvienam miestiečiui, poilsiautojui ar smalsiam praeiviui. Festivalio šūkis – mažiau kalbų, daugiau dainų!
Jurgis atrakina žemę ir išleidžia šilumą
Jau tampa tradicija, kad Jurginių festivalį pradeda mažieji palangiškiai. Tikrąją Jurginių dieną – balandžio 23 d. – jie susirenka Pasakų parke ir čia glaudžia ausis prie medžio, prie žemės ir klauso, ką ji sako: ar jau pasiruošus pabusti, išleisti žalumą. Vaikai dainuoja daineles, šoka ratelius, draugauja su žirgeliais ir ragauja Jurgio duonos, kuri – kaip kažkada sakė viena mažoji palangiškė – „skanesnė net už snikerį“.
Jurginių šventinis savaitgalis kasmet suburia folkloro ansamblius iš visos Lietuvos. Jie dainomis, šokiais ir grodami tradiciniais instrumentais kviečia pavasarį į Palangą. Linksmomis eitynėmis su žirgais nuo Palangos bažnyčios keliaujama į Birutės parką, kur kartu su paukščiais giedamos sutartinės, sukami rateliai aplink medžius, ant Birutės kalno atliekami ritualai, o galiausiai – paplūdimyje simboliškai inscenizuojama Jurgio, taikos nešėjo, pergalė prieš smaką, šaltį ir blogį įkūnijančiu slibinu.
Šiemet šventėje dalyvaus ypatingi svečiai – šokėjai iš Palangos miesto partnerio Prancūzijoje, Saint-Gilles-Croix-de-Vie. Jurginių festivalio iniciatoriai folkloro ansamblis „Mėguva“ su prancūzais užmezgė draugystę įgyvendindami bendrą Lietuvos ir Prancūzijos projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“. Jo pagrindu sukurta multikultūrinė oratorija „Mončys“, kurią Saint-Gilles-Croix-de-Vie mieste kartu su palangiškiais atliko prancūzų folkloro ansamblis „Bise Dur“. Palangoje prancūzai įsijunks į festivalio veiklas Birutės parke.
Jurginių festivalis kupinas veiklų – nuo šventinių eitynių, koncertų, žirgų pasirodymų, iki naktinės ugnies misterijos pajūryje, edukacijų, parodų, žemės meno instaliacijų. Jaunimas kviečiamas į „Žirgapolkės“ naktišokius, o šeimos – į Atvelykio pramogas Birutės parko rotondoje: margučių ridenimą, liaudies žaidimus ir kūrybines veiklas.
Tradicijos susilieja su dabartimi
Jurginės Palangoje – tai ne tik senųjų papročių atgaivinimas, bet ir šiuolaikinio žmogaus vertybių šventė. Čia tradicijos susitinka su rūpesčiu dėl gamtos, o bendrystė tampa kūrybos varikliu. Visa renginių programa kviečia permąstyti mūsų santykį su aplinka, puoselėti tvarumą, stiprinti bendruomeniškumą ir auginti sąmoningumą. Skiautinių paroda „Jorės vėjyje“ – tai ne tik meno instaliacija po atviru dangumi, bet ir priminimas, kad kiekvienas audinio gabalėlis gali turėti naują gyvenimą. Žemės meno konkursas „Smakas smėlyje“ atskleis, kad tikras grožis slypi paprastume – pakanka pajūrio smėlio, saulės šviesos ir vietinės augmenijos. O svarbiausia – būti kartu: dainuoti, šokti, kurti ir dalintis švente su visa bendruomene.
Pagrindiniai festivalio akcentai:
Balandžio 23-24 d. – renginiai vaikams Pasakų parke.
Balandžio 26 d. – linksmosios eitynės su žirgais, sutartinės aplink parko tvenkinį, apeigos Birutės kalne, ugnies misterija pajūryje.
Balandžio 27 d. – šv. Mišios ant Birutės kalno, bėgimas „Pralenk žirgą“, Atvelykio linksmybės Birutės parke.
Balandžio 25–27 d. – Jurgio mugė, žemės meno.
